Reaguodami į šį vizitą, protestuoti susirinko daugybė aktyvistų.

„Kinija lauk“, – šaukė kai kurie prie Taipėjaus oro uosto susirinkę demonstrantai, laikydami plakatus su užrašais „Taivanas ir Kinija – dvi atskiros valstybės“, taip išreikšdami nepritarimą Pekino teiginiui, jog Taivanas yra jo teritorijos dalis.

Per COVID-19 pandemiją dėl griežtos pasienio kontrolės abiejų šalių santykiai smarkiai sumenko, tačiau dėl didėjančios įtampos bendradarbiavimas buvo itin retas ir prieš koronavirusą.

Spalį Taivanas vėl atvėrė savo sienas, bet nepaisant to sugriežtino taisykles Kinijos piliečiams, įskaitant draudimą turistams atvykti į šalį.

Delegacija iš šešių narių, kuriai vadovauja Šanchajaus Taivano reikalų skyriaus vadovo pavaduotojas Li Xiaodongas (Li Siaodongas) atvykusi į oro uostą žiniasklaidai nepateikė jokių komentarų.

Juos priimanti Taipėjaus miesto valdžia pranešė, kad trijų dienų vizito metu grupė aplankys žibintų festivalį, skirtą Naujiesiems metams pagal Mėnulio kalendorių paminėti, ir kultūros objektus.

Kai kurie protesto akcijos dalyviai sakė, kad tikisi, jog Kinijos pareigūnai kelionės metu „susipažins“ su Taivano demokratija.

Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), kuris teigia, kad „susivienijimas“ su Taivanu neturi būti perduotas ateities kartoms, Pekinas sustiprino karinį, demokratinį ir ekonominį spaudimą Taivanui.

Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai, įskaitant tuometinę Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), sukėlė Pekino pasipiktinimą praėjusiais metais apsilankę Taivane, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.

Atsakydama į tai, Kinijos prezidento vyriausybė pakėlė naikintuvus ir bombonešius bei paleido raketų į jūrą netoli 22 mln. gyventojų turinčios salos.