Karo technologijos, kurios visuomet žengė toli priekyje, dabar naudojasi taikių technologijų vaisiais. Kompiuteriniai žaidimai, muzikos grotuvai ir kiti plataus vartojimo produktai naudojami karo tikslais, rašo žurnalas „The Economist“.

Nauja technologijų vystymosi kryptis

Vaizdo žaidimai tapo itin realistiški, ypač tie, kuriuose vyksta ginkluotos kovos. JAV kariuomenė netgi naudoja juos per atrankas ir pratybas. Šalies oro pajėgos neseniai nusprendė įsigyti 2200 žaidimų kompiuterių „PlayStation 3“, sujungti juos į vieną superkompiuterį ir įdiegtį į jį nemokamą „Linux“ operacinę sistemą. Šis galingas prietaisas bus naudojamas įvairiems tyrimams, įskaitant didelės raiškos radarų vaizdo sistemos kūrimą, ir kainuos dešimt kartų mažiau, nei įprastas superkompiuteris. Oro pajėgų specialistai jau sukūrė panašų, bet mažesnį kompiuterį iš 336-ių „PlayStation 3“.

Tai yra tik vienas iš daugybės naujos tendencijos pavyzdžių. Anksčiau viskas vyko atvirkščiai – karui sukurtos technologijos patekdavo į vartotojų rinką. Palydovinės navigacijos sistemos, sukurtos raketų sekimui ir valdymui, dabar padeda keliautojams rasti reikalingą maršrutą, o prietaisų skydelio ekranai persikėlė iš naikintuvų į lengvuosius automobilius.

Dabar technologijos vystosi priešinga kryptimi: kariuomenė pradeda naudotis vartotojų rinkos produktais.

Kariuomenė visuomet norėjo pati kurti ir valdyti technologijas. Ne vien dėl taktinio pranašumo, bet ir tam, kad karo technika būtų tvirta ir patikima. Tačiau viskas pasikeitė pasibaigus Šaltajam karui, kai suplonėjo gynybos biudžetai ir paspartėjo įmantrių pramonės ir vartojimo produktų gamyba. Kadangi šie produktai visiems prieinami, visai protinga yra pasinaudoti jais ir pataupyti išteklius svarbesnėms reikmėms. Be to, plataus vartojimo produktus visuomet galima patobulinti, padaryti juos tvirtesnius ir saugesnius.

Kario amunicijoje – „iPod“ ir „iPhone“

Sugalvoti, pagaminti ir išbandyti naują amunicijos prietaisą anksčiau užtrukdavo metų metus. Kartais tokie prietaisai atsirasdavo jau pasenę. Greičiau ir pigiau yra įsigyti komercinį produktą. Pavyzdžiui, mikroprocesorių, kuris gali būti įmontuotas į karinę techniką.

Bendrovės „Panasonic“ kompiuterius „Toughbook“ kariuomenės specialistai patobulino ir padarė galingesnius, o žaidimų kompiuterius „Xbox 360“ pritaikė visai kitoms reikmėms: dabar jais valdomi maži ratuoti žvalgybos robotai.

Bendrovės „Apple“ produktai „iPod“ ir „iPhone“ irgi įtraukti į kario amuniciją. JAV kariai Afganistane ir Irake naudoja šiuos prietaisus vertimui ir gauna per juos žvalgybinę informaciją, pavyzdžiui, nuotraukas iš nepilotuojamų lėktuvų.

„iPhone“ programa „Bullet Flight“ padeda snaiperiams apskaičiuoti šūvio atstumą ir trajektoriją, o kita įdiegta sistema leidžia atsižvelgti į vietovės oro sąlygas. Toks kariuomenei pritaikytas prietaisas, galintis apskaičiuoti netgi tai, kaip Koriolio efektas, atsirandantis sukantis Žemei, paveiks kulkos skrydį, kainuoja tik 30 JAV dolerių (71 litą).

Milžiniškas taikių technologijų šuolis

Elektronikos pramonės bendrovės savo tyrimų kaštus paskirsto viso pasaulio vartotojams. Karo pramonės bendrovės dažniausiai gamina ribotą kiekį prietaisų, sukurtų pagal specifinius užsakovo reikalavimus. Paskirstyti išlaidas padėtų eksportas, bet kitos šalys turi savo techninius reikalavimus, dėl to kaštai tik dar labiau auga.

Karo pramonė dažniausiai nepajėgia gaminti aukštos kokybės produktus už tokią mažą kainą, kaip elektronikos pramonė. Didžiosios Britanijos gynybos ir kosminės aviacijos bendrovė „BAE Systems“ paskaičiavo, kad 300 svarų sterlingų kainuojanti „NVIDiA“ vaizdo plokštė galėtų pakeisti 30 tūkst. svarų sterlingų vertės karinę simuliavimo įrangą.

„BAE Systems“ elektromagnetinio modeliavimo specialistas Davidas Standingfordas teigia, kad per pastaruosius keletą metų tokie produktai, kaip „PlayStation 3“ ir „NVIDiA“ vaizdo plokštės, tapo itin galingi. Be to, nauji pramonės standartai ir galingumo šuolis leido sujungti šiuos prietaisus ir atlikti žymiai sudėtingesnes užduotis.

Praėjusiais metais IBM superkompiuteris „Roadrunner“, veikiantis Los Alamoso nacionalinėje bibliotekoje Naujajame Meksike, pasiekė rekordą, atlikęs 1000 trilijonų skaičiavimo operacijų per sekundę. Tai yra pirmas pasaulyje hibridinis superkompiuteris, į kurį buvo įdiegta daug „parduotuvinių“ prietaisų, įskaitant 13 tūkst. „Cell“ procesorių, esančių beveik kiekviename žaidimų kompiuteryje „PlayStation 3“. „Roadrunner“ padės simuliuoti branduolinių ginklų veikimą.

Žaidėjų akinius užsidėjo ir kariai

Didžiojoje Britanijoje „BAE Systems“, „Airbus“, „Rolls-Royce“, „Williams“ ir dar keletas bendrovių įsteigė nekomercinę laboratoriją CFMS, kuri analizuos, kaip plataus vartojimo produktai ir komponentai galėtų sumažinti inžinerinės simuliacijos kaštus. Projekte dalyvaujantis Jamilas Appa iš „BAE Systems“ teigia, kad specialistai vertins, kaip žaidimų kompiuteriai sugeba įveikti sudėtingus algoritmus, naudojamus simuliacijos procese. Išvadomis laboratorija dalinsis ir su plataus vartojimo prekių gamintojais.

NVIDIA pripažįsta, kad jos produkcija domina ne tik kompiuterinių žaidimų mėgėjus. Rugsėjį pristatęs naujausią grafinę technologiją, NVIDIA vadovas Jenas Hsunas Huangas apibūdino ją kaip „superkompiuterio dvasią“, kuri gali būti taikoma ne tik žaidimams.

Plataus vartojimo technologijomis domisi ne tik kariuomenė. Švedijos policija, tirdama nusikaltimus, naudoja virtualaus skrodimo sistemą, kuri buvo sukurta remiantis kompiuterinių žaidimų technologijomis. Vokietijos elektronikos ir inžinerijos milžinas „Siemens“ neseniai pristatė ultragarsinį skenerį, kuris leidžia pamatyti trimatį nėščios moters vaisiaus vaizdą. Kurdami šį prietaisą inžinieriai panaudojo NVIDIA vaizdo plokštę ir kompiuteriniams žaidimams skirtus trimačius akinius. Kariai irgi pradėjo nešiotis tokius akinius, suteikiančius karui dar vieną matmenį.