ECB kurį laiką nekeitė skolinimosi išlaidų, nes kainų kilimas euro zonoje buvo iš esmės kontroliuojamas. Tačiau JAV ir Izraelio karas su Iranu ir beveik visiškas Hormuzo sąsiaurio uždarymas smarkiai padidino pasaulines energijos kainas, o tai prisidėjo prie didesnės infliacijos.
Gegužę metinė infliacija euro zonoje paspartėjo iki 3,2 proc. ir viršijo ECB nustatytą dviejų procentų tikslą.
Analitikai mano, kad ketvirtadienį posėdžiausianti ECB valdančioji taryba pagrindinę indėlių palūkanų normą padidins ketvirtadaliu procentinio punkto – nuo 2 iki 2,25 proc.
„Jei ECB posėdyje palūkanos nebūtų padidintos, tai būtų didelė staigmena“, – sakė ING ekonomistas Carstenas Brzeskis.
Didesnės skolinimosi išlaidos paprastai slopina paklausą, o tai padeda sumažinti infliaciją.
Kiti didieji centriniai bankai, įskaitant JAV FED ir Anglijos banką, kol kas nekeitė palūkanų normų, nes vertina konflikto pasekmes.
Ketvirtadienio sprendimas būtų pirmasis kartas, kai Frankfurte įsikūrusi institucija padidina palūkanų normas nuo 2023 metų rugsėjo, kai ji kovojo su istoriniu infliacijos šuoliu, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Vėliau, infliacijai sumažėjus, centrinis bankas keletą kartų palūkanų normas sumažino, tačiau nuo praėjusių metų birželio jas išlaikė nepakitusias.
Ruošė pagrindą
Keletas ECB pareigūnų savo viešuose pareiškimuose jau klojo pagrindą skolinimosi išlaidų didinimui. Vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as gegužės pabaigoje užsiminė, kad artėja palūkanų normų didinimas, o dabar tikisi, jog ketvirtadienio posėdyje ECB vėl pakels infliacijos prognozes.
„Yra keletas su karu Irane susijusių veiksnių, rodančių, kad makroekonominės perspektyvos pablogėjo“, – Japonijos verslo dienraščiui „Nikkei“ sakė jis.
Tačiau kai kurie ekonomistai kritikuoja numatomą palūkanų normų didinimą, nes tai galėtų dar labiau stabdyti euro zonos augimą, nes augs skolinimosi išlaidos gyventojams ir verslui.
Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga smarkiai sumažino euro zonos augimo prognozę 2026 metams iki 0,9 proc., palyginti su ankstesne 1,2 proc. prognoze. Penktadienį paskelbti patikslinti duomenys parodė, kad euro zonos ekonomika pirmąjį ketvirtį susitraukė 0,2 proc.
Papildomas užtikrinimas
„Allianz“ vyriausiasis ekonomistas Ludovicas Subranas (Liudovikas Subranas) AFP teigė, kad skolinimosi kainos didinimas būtų bandymas „suteikti papildomą užtikrinimą“, kad ECB stebi didėjančią infliaciją.
„Šis didinimas nėra būtinas. ECB galėtų palaukti, ypač turint omenyje, kad augimo sulėtėjimas yra akivaizdus“, – sakė jis.
Tačiau ECB pareigūnai gali jaudintis, kad per ilgai delsia imtis veiksmų, ypač po to, kai sulaukė kritikos dėl pernelyg lėto reagavimo į 2022 metų infliacijos šuolį.
Investuotojai atidžiai klausys, ką po posėdžio per spaudos konferenciją sakys ECB pirmininkė Christine Lagarde ir ieškos užuominų apie tolesnius veiksmus. Dauguma analitikų pabrėžia, kad dabartinė ekonominė situacija skiriasi nuo 2022 metų situacijos, kai infliacija jau buvo padidėjusi prieš prasidedant karui Ukrainoje, o pasaulio ekonomika kovojo su pandemijos sukeltomis tiekimo grandinės problemomis.
Atsižvelgdami į tai, jie nesitiki, kad ketvirtadienio sprendimas reikš agresyvaus palūkanų didinimo ciklo pradžią.
(be temos)