Nuo 1994 m. Baltarusiją valdo prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kuris uždraudė visas tikras opozicines partijas ir yra kaltinamas disidentų persekiojimu.

„Per pastaruosius ketverius metus keli asmenys, kuriuos žmogaus teisių gynėjai įvardijo kaip politinius kalinius, mirė nelaisvėje arba netrukus po to, kai buvo išleisti“, – sakoma bendrame JT ekspertų pareiškime.

Jų teigimu, tarp žuvusiųjų buvo žmonių, dalyvavusių protestuose dėl 2020 m. prezidento rinkimų, kuriuos, pasak žmogaus teisių grupių ir kritikų, A. Lukašenka suklastojo.

Raginimą atlikti tyrimus pateikė specialusis pranešėjas žmogaus teisių Baltarusijoje klausimais Nilsas Muižniekas, taip pat pranešėjai žodžio laisvės, teisių apsaugos kovojant su terorizmu ir neteisminių egzekucijų klausimais.

JT specialieji pranešėjai yra nepriklausomi asmenys, kuriuos Žmogaus teisių taryba skiria teikti ataskaitoms savo kompetencijos srityje. Jie neatstovauja pačioms Jungtinėms Tautoms.

Ekspertai atkreipė dėmesį į trijų nelaisvėje mirusių asmenų bylas.

„Labai svarbu nuodugniai ištirti įtariamus netinkamo elgesio ir aplaidumo atvejus, dėl kurių šie asmenys mirė, – sakė jie, kartu atkreipdami dėmesį į kitų asmenų, kuriuos žmogaus teisių gynėjais įvardijo politiniais kaliniais, mirtis. – Yra rimtų priežasčių manyti, kad šie asmenys žuvo dėl to, kad jiems buvo keršijama už naudojimąsi savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, įskaitant teisę į saviraiškos laisvę ir taikius susirinkimus.“

Praėjusį mėnesį pristatydamas metinę ataskaitą Žmogaus teisių tarybai, N. Muižniekas sakė, kad žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje yra „baisi“ ir blogėja toliau.

Baltarusijos žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, šios Rytų Europos šalies kalėjimuose vis dar laikoma daugiau kaip 1 000 politinių kalinių.

„Jei šie skaičiai yra bent šiek tiek tikslūs, Baltarusija tikriausiai turi daugiausia politinių kalinių vienam gyventojui pasaulyje“, – sakė N. Muižniekas.