Toks konservatyvių pažiūrų teisėjų dominuojamo teismo sprendimas priimtas praėjus 10-čiai dienų po to, kai ši teisminė institucija atvėrė kelią D. Trumpo administracijai deportuoti migrantus į ne jų šalis.

Aštuoni migrantai gegužės mėnesį buvo skraidinami į Pietų Sudaną iš JAV, tačiau atsidūrė Džibutyje, kai apygardos teismas sustabdė deportacijas į trečiąsias šalis. Teismas pareiškė, kad migrantams nebuvo suteikta „reikšminga galimybė“ užginčyti išsiuntimą. Birželio 23 d. Aukščiausiasis Teismas panaikino pauzę, kurią įvedė apygardos teisėjas Brianas Murphy‘is, ir sudarė galimybes deportacijoms į trečiąsias šalis.

Tačiau B. Murphy‘is, kurį paskyrė buvęs prezidentas Joe Bidenas, teigė, kad aštuonių Džibutyje atsidūrusių migrantų atvejui taikomas atskiras jo išduotas sustabdymo orderis, kurio Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo. Vis dėlto ketvirtadienį Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad jo nuosprendis, priimtas birželio 23-iąją, yra taikomas abiem teisėjo orderiams.

Liberalių pažiūrų Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sonia Sotomayor ir Ketanji Brown Jackson nepritarė šiam sprendimui. S. Sotomayor sakė, kad „vyriausybė konkrečiai nori išsiųsti aštuonis užsieniečius, kuriuos ji neteisėtai išsiuntė iš Jungtinių Valstijų ir Džibučio į Pietų Sudaną, kur jie bus perduoti vietos valdžios institucijoms neatsižvelgiant į tikimybę, kad jų lauks kankinimai ar mirtis“.

JAV valdžios institucijos yra sakiusios, kad minėti aštuoni vyrai – du iš Mianmaro, du iš Kubos ir po vieną iš Vietnamo, Laoso, Meksikos ir Pietų Sudano – yra nuteisti smurtu pasižymėję nusikaltėliai.

D. Trumpo administracija ėmėsi ginti deportacijas į trečiąsias šalis kaip būtiną priemonę, nes kai kurių asmenų, kuriuos ketinama išsiųsti, gimtosios šalys kartais atsisako juos priimti.

D. Trumpas į prezidento postą kandidatavo žadėdamas iš Jungtinių Valstijų išsiųsti milijonus dokumentų neturinčių migrantų ir nuo tada, kai sausio mėnesį grįžo į Baltuosius rūmus, jis ėmėsi įvairių veiksmų, kuriais siekiama paspartinti deportacijų procesą.