Japonijoje priimtas prieštaringas kovos su terorizmu įstatymas

Aukštieji parlamento rūmai įstatymą priėmė ketvirtadienį ryte, po visą naktį trukusių politinių ginčų, nepaisydami silpnos opozicijos siūlymo pareikšti nepasitikėjimą premjero Shinzo Abe (Šindzo abės) vyriausybe ir siūlymo pareikšti papeikimą teisingumo ministrui Katsutoshi Kanedai (Kacutošiui Kanedai).

Įtakingesni žemieji parlamento rūmai įstatymo projektą priėmė praėjusį mėnesį. Sh. Abe valdančioji koalicija abiejuose rūmuose turi užtikrintą daugumą.

Pagal naująjį įstatymą tyrėjai galės apkaltinti asmenis ir organizacijas, įtariamus rengiant terorizmo ar kitų rimtų nusikaltimų sąmokslus.

Tačiau žmogaus teisių grupės, nacionalinė advokatų asociacija ir daug teisės ekspertų griežtai nepritarė ir sakė, kad tokiu plačiu įstatymu būtų galima piktnaudžiauti, leidžiant klausytis niekuo dėtų piliečių pokalbių ar bausti už veiklą, kurią gina konstitucija.

Įstatymą taip pat kritikavo daugybę JAV žvalgybinės informacijos nutekinęs Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) ir Jungtinių Tautų specialusis įgaliotinis dėl teisės į privatumą Josephas Cannataci (Džosefas Kanatačis).

Įstatymo projektas taip pat reguliariai išprovokuodavo gatvių protestus visoje šalyje.

Vyriausybė tvirtina, kad toks įstatymas yra būtinas siekiant užkirsti kelią terorizmui prieš 2020 metų olimpines žaidynes Tokijuje.

Pareigūnai taip pat sako, kad tai būtina sąlyga įgyvendinant Jungtinių Tautų (JT) konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kurią Japonija pasirašė 2000 metais.

Bėgant metams įstatymo projektas buvo kelis kartus taisomas, nes ankstesnėms versijoms buvo įnirtingai priešinamasi ir parlamentas joms nepritarė.

Naujausioje versijoje, kuriai Sh. Abe vyriausybė pritarė kovo mėnesį, nusikaltimų, prieš kuriuos nukreiptas šis įstatymas, skaičius buvo sumažintas maždaug iki 270, be to, sumažinta grupių, priskiriamų teroristinėms ir nusikalstamoms organizacijoms, kategorijų. Ankstesnės versijos daugiausia buvo kritikuojamos dėl daugiau kaip 600 numatytų nusikaltimų tipų, nesusijusių su terorizmu ar nusikalstamais sindikatais.

Tačiau, nepaisant naujausios revizijos, įstatymo projektas lieka kontroversiškas, nes tyrėjai vis tiek gali spręsti, kas yra nusikalstama organizacija, nurodo Japonijos advokatų asociacijų federacija. Plačioji visuomenė gali tapti telefoninių ir internetinių pokalbių sekimo taikiniu, perspėjo Federacija.

Kai kurios japonų žiniasklaidos priemonės įstatymo projektą lygino su Antrojo pasaulinio karo „viešosios tvarkos palaikymo įstatymu“, pagal kurį paprasti žmonės būdavo areštuojami dėl politinių pažeidimų, naudojimosi darbo teisėmis ir pacifistinės veiklos.