NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Lietuvoje vyks švedų ir turkų lyderių derybos

Pirmadienį vyksiančios derybos – paskutinis bandymas įtikinti Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) atsisakyti prieštaravimų švedų narystei po daugiau nei metus trukusio delsimo prieš NATO vadovų susitikimą.

„Visiškai įmanoma, kad kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus priimtas teigiamas sprendimas“, – sakė J. Stoltenbergas po derybų NATO būstinėje su abiejų šalių užsienio reikalų ministrais.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) sakė, kad tikisi proveržio, bet pabrėžė, kad tai tebėra Turkijos sprendimas.

„Manome, kad, mūsų požiūriu, įvykdėme visus savo įsipareigojimus“, – nurodė jis.

NATO sąjungininkės spaudė Turkiją, kad ji iki liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio viršūnių susitikimo uždegtų Švedijai žalią šviesą prisijungti prie Aljanso.

Praėjusių metų gegužę, po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Švedija ir jos kaimynė Suomija, nutraukusios du šimtmečius trukusį neutralumo ir karinio neprisijungimo laikotarpį, paskelbė norinčios tapti NATO narėmis.

Suomija Aljanso nare tapo anksčiau šiemet.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios Švedijos paraiškos, kuriai reikia vienbalsio 31 šalies pritarimo.

„Narystės atidėjimą pasveikintų Putinas“

Daugiau nei prieš metus NATO viršūnių susitikime Turkija ir Švedija sudarė susitarimą, kuriuo siekta atverti kelią Stokholmo narystei.

Turkija kaltina Skandinavijos šalį esant, jos teigimu, teroristų, ypač uždraustos Kurdistano darbininkų partijos PKK narių, prieglobsčiu, ir paprašė Stokholmo išduoti dešimtis žmonių.

Švedija teigia, kad įvykdė susitarimą, be kita ko, priimdama naujų teisės aktų.

Ketvirtadienį Švedijos teismas pasiuntė už grotų Turkijos pilietį už su PKK susijusį bandymą finansuoti terorizmą.

PKK jau 38 metus vykdo sukilimą prieš Turkiją, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. JAV ir Europos Sąjunga ją yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą.

Tačiau R. T. Erdoganas ir toliau kritikuoja Stokholmą, o praėjusią savaitę įvykęs protestas, kurio metu buvo sudeginti keli Korano puslapiai, dar labiau pakurstė jo pyktį.

Tuo metu vengrų vyriausybė kaltina Švedijos politikus meluojant apie Vengrijos demokratijos būklę. Visgi Budapeštas yra užsiminęs, kad nusileis, jei Turkija sutiks patvirtinti Stokholmo paraišką. Vengrų įstatymų leidėjai yra sakę, kad ilgai atidėliotas balsavimas švedų paraiškos ratifikavimo klausimu įvyks tik per rudens parlamento sesiją.

„Bet kokį tolesnį Švedijos narystės atidėjimą pasveikintų PKK ir (Rusijos) prezidentas (Vladimiras) Putinas“, – ketvirtadienį sakė J. Stoltenbergas.

Tikimasi, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) artimiausiomis dienomis irgi garsiai pasisakys už Švedijos narystę NATO.

Trečiadienį per susitikimą Vašingtone J. Bidenas Švedijos ministrui pirmininkui pasakė, kad nekantriai laukia, kol jo šalis taps Aljanso nare.