Baltieji rūmai įspėjo Kyjivą negalintys pasakyti, kada bus suteikta pagalba Ukrainai

Karui įžengus į trečiuosius metus smūgiai intensyvėja – trečiadienį per abiejų pusių bombardavimus iš oro vėl nusinešė civilių gyvybių.

Ukrainos kariuomenė susiduria su personalo ir šaudmenų trūkumu, o JAV Kongrese vyksta politiniai ginčai, temdantys tolesnes Vakarų paramos Kyjivui perspektyvas.

Trečiadienį lankydamasis Ukrainos sostinėje Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) kalbėjo apie įstrigusį pagalbos įstatymo projektą: „Tai jau užtruko per ilgai. Ir aš tai žinau, ir jūs tai žinote.“

„Neprognozuosiu, kada tiksliai tai bus padaryta, bet mes stengiamės, kad tai būtų padaryta kuo greičiau [...]. Tačiau šiandien negaliu pateikti konkrečios prognozės“, – sakė jis žurnalistams per spaudos konferenciją Kyjive.

JAV Atstovų Rūmų respublikonai nuo praėjusių metų blokuoja plataus masto pagalbos paketą. Finansavimas buvo susietas ir su vidaus ginčais dėl prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) imigracijos politikos.

Vašingtonas yra svarbiausias Ukrainos karinis rėmėjas ir nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, skyrė dešimtis milijardų dolerių paramos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė esąs sukrėstas, kad pagalbos paketas dar neatblokuotas.

Tai svarbios lėšos, padėsiančios mūsų vyriausybei finansuoti deficitą, įskaitant socialines programas, skirtas padėti ukrainiečiams.

Trečiadienį V. Zelenskis kalbėjo, kad Vakarai turi gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, kurios galėtų gelbėti ukrainiečių gyvybes, jei būtų pristatytos jo šaliai.

Tarptautinė parama

Nepaisant to, kad pagalba vėluoja, J. Sullivanas teigė esąs įsitikinęs, kad aklavietė bus įveikta.

„Mes gausime tuos pinigus“, – teigė jis.

Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas taip pat pasirašė saugumo susitarimus su Italija, Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija ir Danija.

Australija, ketvirtadienį pasirašiusi naują gynybos susitarimą su Londonu, taip pat sutiko prisijungti prie koalicijos su JK ir Latvija, tieksiančios dronus Ukrainai.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad jo šalis taip pat gavo 1,8 mlrd. dolerių (1,6 mlrd. eurų) vertės paramą iš Kanados – dalį iš Otavos pažadėtos 2,2 mlrd. dolerių (2 mlrd. eurų) finansinės ir karinės pagalbos.

„Tai svarbios lėšos, padėsiančios mūsų vyriausybei finansuoti deficitą, įskaitant socialines programas, skirtas padėti ukrainiečiams“, – vėlai trečiadienį „Telegram“ parašė D. Šmyhalis.