Izraelio rinkimuose pirmauja Netanyahu partija

Antroje vietoje su 21–23 mandatais liko buvusio kariuomenės vado Gadi Eisenkoto centristinė partija „Yashar“.

Tačiau nei B. Netanyahu stovykla, nei jo politinių varžovų blokas, kuriuos sudaro po kelias partijas, neužsitikrino absoliučios daugumos.

Prognozių duomenimis, G. Eisenkoto blokas B. Netanyahu stovyklą lenkia dviem ar trimis mandatais. Premjero blokui prognozuojama tik 50 iš 120 vietų parlamente. Todėl kol kas visiškai neaišku, kaip bus suformuota vyriausybė ir kas taps būsimuoju ministru pirmininku.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, iki 20 val. vietos laiku rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias tokiu rinkimų dienos metu nuo 1988 m. Likus dviem valandoms iki balsavimo apylinkių uždarymo, savo balsą jau buvo atidavę 74,3 proc. iš maždaug 7,3 mln. balsavimo teisę turinčių gyventojų.

Per ankstesnius rinkimus prieš ketverius metus tuo pačiu metu rinkėjų aktyvumas siekė 66,3 proc., o galutinis aktyvumas buvo 70,6 proc.

Pirmieji rinkimai po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ surengtų žudynių ir po jų prasidėjusio karo Gazos Ruože laikomi itin svarbiais Izraelio vidaus politikos ateičiai. Pagrindinis klausimas – ar B. Netanyahu ir jo dešiniųjų religinių partijų sąjungininkai išliks valdžioje, ar susiformuos dauguma, siekianti politinių permainų.

Tačiau esminis Izraelio politikos palestiniečių atžvilgiu pasikeitimas laikomas mažai tikėtinu net ir tuo atveju, jei valdžią perimtų opozicija.

Liudininkų teigimu, prie balsavimo apylinkių Tel Avive, taip pat ir miestuose, kuriuose gyvena daug arabų, nusidriekė ilgos eilės. Žiniasklaidos duomenimis, daugiau kaip 70 tūkst. izraeliečių atvyko iš užsienio, kad galėtų balsuoti.

B. Netanyahu socialiniame tinkle „X“ ragino savo šalininkus dalyvauti rinkimuose. Kaip ir per ankstesnius rinkimus, 77 metų premjeras šį raginimą grindė esą neįprastai dideliu arabų kilmės Izraelio piliečių aktyvumu. Jis kalbėjo apie „pavojaus signalą“, nes dešiniųjų stovykloje rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis.

Ilgiausiai Izraelio premjero pareigas einantis B. Netanyahu jau kelis dešimtmečius daro didelę įtaką šalies politikai. Šeštoji jo vyriausybė, suformuota 2022 m. pabaigoje, buvo laikoma labiausiai dešiniąja Izraelio istorijoje. Ji rėmėsi kraštutinių dešiniųjų ir griežtai religingomis partijomis.

Vyriausybės inicijuota teismų sistemos reforma 2023 m. sukėlė kelis mėnesius trukusius masinius protestus.

Po „Hamas“ žudynių ir karo Gazos Ruože B. Netanyahu patyrė didelį spaudimą dėl saugumo tarnybų nesėkmių, savo politinės atsakomybės ir įkaitų klausimo sprendimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas du kartus viešai paragino rinkėjus palaikyti B. Netanyahu.

Pačiam B. Netanyahu šie rinkimai taip pat yra itin svarbūs. Nuo 2020 m. jo atžvilgiu vyksta teismo procesas dėl korupcijos, tačiau premjeras visus kaltinimus neigia.

Pagrindinis B. Netanyahu varžovas, 66 metų G. Eisenkotas, praėjusiais metais įkūrė centristinę partiją „Yashar“ (hebrajiškai – „tiesiai“), siekdamas tapti alternatyva dabartiniam premjerui.

Buvęs Izraelio kariuomenės Generalinio štabo viršininkas (2015–2019 m.) laikomas konservatyvių pažiūrų saugumo politikos srityje ir principingu politiku, tačiau kartu vertinamas kaip stokojantis charizmos.

G. Eisenkotas pažadėjo naują politikos stilių. „Izraelyje pučia permainų vėjas, šie pokyčiai prasidės šiandien 22 val.“, – pareiškė jis. Politikas žadėjo valdyti šalį ne „skaldymu ir panikos kurstymu, o vienybe ir tikra meile“.

Po „Hamas“ žudynių G. Eisenkotas prisijungė prie tuometės nepaprastosios padėties vyriausybės, tačiau vėliau dėl nesutarimų su B. Netanyahu iš jos pasitraukė.

Per karą Gazos Ruože penkių vaikų tėvas neteko sūnaus ir dviejų sūnėnų, kurie tarnavo kariuomenėje.

G. Eisenkotas reikalauja valstybinio tyrimo dėl nesėkmių, susijusių su „Hamas“ išpuoliu, ir kritikuoja B. Netanyahu koalicijos partnerių siekiamas karinės tarnybos išimtis ultraortodoksams vyrams.

Jis nepritaria nei pakartotiniam Gazos Ruožo apgyvendinimui Izraelio naujakuriais, nei Palestinos valstybės įkūrimui. Neseniai politikas pažadėjo, kad tapęs vyriausybės vadovu per 18 mėnesių nutrauktų „Hamas“ valdymą Gazos Ruože.

Per rinkimų kampaniją, be saugumo padėties, svarbiausi klausimai buvo Izraelio demokratijos ateitis, prieštaringai vertinama teismų reforma, ginčas dėl ultraortodoksų karinės tarnybos ir asmeninė B. Netanyahu atsakomybė už spalio 7 d. teroro išpuolį.

Šie klausimai smarkiai suskaldė Izraelio visuomenę ir sukėlė ilgalaikius masinius protestus.

Preliminarių galutinių rezultatų tikimasi ketvirtadienį, o oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti praėjus aštuonioms dienoms po rinkimų.

Po to prezidentas Yitzhakas Herzogas pavės formuoti vyriausybę kandidatui, kuris, jo vertinimu, turi daugiausia galimybių užsitikrinti parlamento daugumos paramą.