Ultimatumas skelbiamas didėjant tarptautiniam spaudimui N. Maduro režimui, kad būtų susitarta dėl naujo balsavimo. Jungtinės Valstijos, Kanada ir pagrindinės Pietų Amerikos žaidėjos jau pripažino J. Guaido, kuris šią savaitę per milžiniškus protestus gatvėse pasiskelbė laikinuoju Venesuelos prezidentu.

Po ketverių ekonominio skausmo metų, per kuriuos Venesuelos gyventojai stokojo maisto ir vaistų, o daugiau negu 2 mln. paliko šalį, J. Guaido bando išstumti N. Madurą po kontraversiškų rinkimų, po kurių socialistų lyderis prisiekė antrajai kadencijai.

„Jeigu per aštuonias dienas Venesueloje nebus surengti sąžiningi, laisvi ir skaidrūs rinkimai, Ispanija pripažins Juaną Guaido Venesuelos prezidentu, kad jis pats galėtų tokius rinkimus surengti“, - televizijos pranešime sakė premjeras Pedro Sanchezas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „Twitter“ pasekė jo pavyzdžiu, sakydamas, kad „Venesuelos žmonės turi gauti galimybę laisvai nuspręsti dėl savo ateities“, taip pat pasielgė ir Vokietijos vyriausybės atstovė spaudai Martina Fietz.

Tačiau tokios šalys kaip Austrija, Graikija ir Portugalija prieštarauja.

Graikijos valdančioji partija „Syriza“ viešai palaikė N. Madurą, o partijos sekretorius Panosas Skourletis išreiškė „visišką paramą ir solidarumą“ tam, kurį jis pavadino „teisėtu prezidentu.„