158 metų senumo kolonijinės eros įstatyme buvo teigiama, kad vyras, kuris turėjo lytinių santykių su ištekėjusia moterimi be jos vyro sutikimo, laikomas kaltu dėl santuokinės neištikimybės nusikaltimo.

Pagal įstatymą moteris negalėjo būti baudžiama kaip kurstytoja. Vyras buvo laikomas suviliotoju. Svetimavimu kaltinamam vyrui galėjo būti skiriama ne ilgesnė kaip penkerių metų trukmės kalėjimo bausmė arba piniginė bauda, arba abi bausmės.

Tuo tarpu įstatymas neleido moterims pateikti skundo dėl sutuoktinio neištikimybės.

Vyriausiojo teisėjo teigimu, santuokinė neištikimybė gali tapti pagrindu skyryboms, bet „negali būti laikoma kriminaliniu nusikaltimu“.