FT paaiškino, kodėl MAGA nekenčia Europos

D. Trumpas griežčiausią kritiką pasitelkia prieš JAV sąjungininkus Europoje, o jo nepasitenkinimas dėl NATO narių nesugebėjimo pasiekti gynybos finansavimo rodiklių buvo seniai žinomas. Britų laikraštis „The Financial Times“ (FT) analizuoja pastaruoju metu naujas aukštumas pasiekusios, atvirai reiškiamos antipatijos priežastis.

„Tai kilo tarsi iš niekur. Tai nebuvo diskusijų dalis MAGA (angl. Make America Great Again, liet. „Padarykime Ameriką vėl didžią“ – ELTA) pasaulyje prieš jo antrąją kadenciją“, – sako FT cituojamas Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) tyrimų direktorius Jeremy Shapiro, besidomintis Respublikonų partijos diskursu užsienio politikos tema.

Anot analitikų ir buvusių D. Trumpo patarėjų, šią antipatiją iš dalies galima sieti su seniai prasidėjusiais ginčais dėl prekybos, ES taikomų technologijų ir klimato kaitos reglamentų bei gynybos išlaidų.

„ES jį erzina kur kas labiau nei bet kuris kitas prekybos partneris. Jam sunku su ja susitarti“, – sako buvęs JAV pareigūnas, dirbęs D. Trumpo administracijoje antrosios prezidento kadencijos metu.

D. Trumpas susiejo ekonomiką su gynyba ir nacionaliniu saugumu, ištrindamas linijas tarp ES ir NATO, net jei šalys yra tik vienos iš šių organizacijų narės.

„Kai šios valstybės užsimauna NATO kepures, jos tikina, kad transatlantinis bendradarbiavimas yra bendro saugumo pagrindas. Tačiau, kai šios šalys užsideda ES kepures, jos siekia įvairiausių tikslų, kurie dažnai visiškai prieštarauja JAV interesams ir saugumui“, – socialiniame tinkle teigė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Christopheris Landau.

Tačiau D. Trumpo susirūpinimas Europos šalių vidaus politika, pasak FT, turbūt peržengia politinių nesutarimų ribas. Naujojoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje raginama skatinti pasipriešinimą Europos Sąjungos viduje ir prioritetą teikti santykių gilinimui su „sveikomis“ Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, kurios yra konservatyvesnės.

„Kas jiems nepatinka Europoje, taip pat jiems nepatinka Jungtinėse Valstijose. Jų nežavi migracija. Jie mano, kad tai keičia šalies charakterį. Jų nežavi perteklinis reguliavimas“, – sako FT cituojamas Cato instituto gynybos ir užsienio politikos tyrimų direktorius Justinas Loganas.

Naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija buvo patyliukais publikuota internete praėjusią savaitę. Joje įspėjama, kad Europai gresia „civilizacinis išnykimas“ dėl masinės imigracijos ir mažėjančio gimstamumo.

„Labiau nei tikėtina, kad ne vėliau kaip per kelis dešimtmečius kai kuriose NATO šalyse daugumą gyventojų sudarys ne europiečiai. Todėl kyla klausimas, ar savo vietą pasaulyje ir aljansą su Jungtinėmis Valstijomis jos vertins taip, kaip tada, kai pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį“, – rašoma dokumente.

Strategijoje ryškiai atitolstama ne tik nuo dešimtmečius vykdytos JAV užsienio politikos, bet ir nuo paties D. Trumpo pozicijos jo pirmosios kadencijos metu. Jo 2017 m. Nacionalinio saugumo strategijoje laikytasi kur kas labiau įprastos politikos Europos atžvilgiu, kalbėta apie bendrus interesus ir idealus.

Naujausiame dokumente atsispindi ketveri metai praleisti kuriant institucinius ir intelektualinius MAGA judėjimo pagrindus, kai prezidentu buvo Joe Bidenas (nuo 2021 m. sausio iki 2025 m. sausio – ELTA).

Būtent tada pagrindiniai MAGA ideologai suprato, kad norint pilnai įgyvendinti jų darbotvarkę reikia padaryti daugiau, nei vien tik atgauti valdžią, aiškina J. Shapiro.

„Jie priėjo išvadą, kad pirmoji D. Trumpo kadencija nenusisekė, nes tada jie dar nesuvokė, jog liberalios jėgos kyla ne vien tik iš prezidento posto ir Kongreso, bet iš platesnių galios institucijų“, – teigia J. Shapiro.

Antrosios D. Trumpo kadencijos metu imtasi agresyvios kampanijos prieš tariamas liberalaus elito tvirtoves: advokatų kontoras, universitetus, žiniasklaidą ir taip vadinamą giliąją valstybę, kurią neva sudaro valstybės karjeros tarnautojai.

„Į Europą jie žvelgią kaip į vieną iš tų liberalių tvirtovių. Jie perkelia kultūrinius karus į Europą“, – laikraščiui sakė tyrinėtojas.

MAGA šalininkai Europos šalių pastangas stabdyti kraštutinės dešinės iškilimą Europoje įvertino kaip įžeidimą, teigia Steve‘as Bannonas, buvęs pagrindinis D. Trumpo strategas ir vienas pagrindinių šio judėjimo sumanytojų.

„Labiausiai (MAGA šalinininkai – ELTA) nekenčia Europos. Populistinis nacionalistinis sukilimas Europoje (Europos lyderiams – ELTA) yra tarsi skėrių invazija, jie į tai žiūri iš aukšto. Amerikos MAGA tai pastebėjo“, – sako S. Bannonas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as buvo vienas pirmųjų išreiškusių MAGA administracijos nusivylimą Europa.

Pirmosiomis D. Trumpo antrosios kadencijos savaitėmis jis rėžė aštrią kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, kuri vėliau atsispindėjo ir Nacionalinėje saugumo strategijoje.

Ši kalba pribloškė Europos politikus. JAV viceprezidentas juos kaltino cenzūra ir aiškino, kad Europa neva susiduria su didesnėmis grėsmėmis iš vidaus, o vėliau atkakliai gynė kraštutinių dešiniųjų partiją Alternatyva Vokietijai (AfD).

Pats D. Trumpas užmezgė gerus santykius su keliais Europos lyderiais, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Keirą Starmerį ir Suomijos prezidentą Alexanderį Stubbą, o Europos Sąjungai atvirai reiškia panieką.

Vis dėlto, pasak FT, JAV prezidentas, kurio vadovavimas remiasi instinktais ir asmeniniais santykiais, ateityje anaiptol nebūtinai jausis suvaržytas tokios pasaulio vizijos, kokia dėstoma JAV nacionalinio saugumo strategijoje.