Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Švedijos premjero teigimu, konsultacijos dėl to, kas užims naujuosius aukščiausius ES postus, jau įpusėjo.

Fredrikas Reinfeldtas tikisi jau greitai sukviesti specialų ES viršūnių susitikimą, kurio metu bus paskirtas ES prezidentas bei užsienio politikos vadovas, praneša BBC.

Realiausiu kandidatu tapti ES prezidentu laikomas Belgijos premjeras Hermanas van Rompuy'us. Tuo metu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas pareiškė nesieksiantis užsienio politikos vadavo posto. Jis buvo vadinamas vienu realiausių kandidatų užimti šį postą, kurio sukūrimas numatytas Lisabonos sutartyje.

BBC žiniomis, nesiliaujant spekuliacijom, D. Milibandas Europos socialistų grupės vadovui pareiškė nesidomintis šiuo darbu. Kolegų teigimu, D. Milibandas savo ateitį sieja su darbu Didžiosios Britanijos politikoje.

Savo kandidatus į postus gali siūlyti visų 27 ES šalių narių vyriausybės. D. Milibandas ir britų premjeras Gordonas Brownas agitavo Europos Vadovų Tarybos prezidentu paskirti buvusį britų premjerą Tony Blairą, tačiau kitų šalių vadovai atvirai paramos jam neišreiškė.

Kalbama, jog ES gali pasirinkti vadovą iš mažos šalies, iki šiol mažai pastebėtą tarptautinėje arenoje.

Pirmadienį kalbėdamas Berlyne F. Reinfeldtas teigė skambinantis visiems ES šalių ir vyriausybių vadovams ir klausiantis, kas, jų manymu, turėtų užimti šiuos postus.

„Aš jau įpusėjau konsultacijas. Kai pasikalbėsiu su visais ir galėsiu geriau apibendrinti situaciją, sušauksiu neeilinį viršūnių susitikimą Briuselyje“, - kalbėjo jis.

Švedijos pirmininkavimui skirtame tinklalapyje teigiama, jog „tampa vis labiau tikėtina, kad toks susitikimas vyks lapkritį“.

Specialiame susitikime bus nuspręsta, kad užims dar vieną naują postą - Ministrų tarybai padedančio sekretoriato generalinio sekretoriaus vietą.

Taryba, kuriai kas pusę metų rotacijos principu pirmininkauja vis kita ES šalis narė, atstovauja ES šalių narių vyriausybes.

Kaip numatyta Lisabonos sutartyje, Europos Vadovų Tarybos prezidentas šalių narių vyriausybių bus skiriamas 2,5 metams, numatant galimybę poste likti dar vienai kadencijai. Taip tikimasi užtikrinti daugiau stabilumo ir tęstinumo įgyvendinant svarbiausias ES politikas.

Tarp galimų kandidatų į šį postą, be H. van Rompuy'aus, taip pat minimi olandų premjeras Janas Peteris Balkenende bei Liuksemburgo vyriausybės vadovas Jean-Claude Junckeris.

Buvęs Italijos cento kairiųjų premjeras Massimo D'Alema vadinamas realiausiu kandidatu užimti vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai pareigas. Į šį postą paskirtas kandidatas taip pat taps Europos Komisijos vicepirmininku.