Rusijos koncernas „Gazprom“ atmeta Europos Komisijos (EK) kaltinimus dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Europos Sąjungos (ES) dujų rinkose.

EK pateiktas prieštaravimo pareiškimas yra nepagrįstas, rašoma „Gazprom“ pranešime spaudai.

„EK priimtas prieštaravimo pareiškimas yra tik vienas vykdomo antimonopolinio tyrimo etapas ir nereiškia, kad juo „Gazprom“ pripažįstamas pažeidęs kokius nors ES antimonopolinius įstatymus“, – pabrėžiama pranešime.

„Mes tikimės, kad vykdant tyrimą bus tinkamai paisoma mūsų teisių ir teisėtų interesų, vadovaujantis ES ir tarptautine teise. Be to, tikimės, jog bus atsižvelgta į tai, kad „Gazprom“, kurio jurisdikcija yra už ES ribų, yra įmonė, kuriai, vadovaujantis Rusijos įstatymais, yra suteiktos viešai svarbios funkcijos, suteiktas strateginės, valstybės kontroliuojamos organizacijos statusas“, – teigiama pranešime.

„Gazprom“ tikisi išeitį iš susidarius padėties rasti vadovaujant ankstesniais Europos Komisijos ir Rusijos vyriausybės susitarimais, abipusiai priimtino sprendimo dėl antimonopolinio tyrimo ieškoti tarpvyriausybiniame lygmenyje“, – pažymima pranešime.

Europos Komisija: „Gazprom“ galėjo piktnaudžiauti padėtimi ES

Baigusi 3 metus trukusį tyrimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Europos Komisija pareiškė, kad koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti padėtimi. Tačiau ar „Gazprom“ bus skirta bauda, EK spręs, gavusi koncerno atsakymus ir pratęsusi svarstymą.

„Pažeisdamas sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį, „Gazprom“ piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Toks „Gazprom“ elgesys (jei bus patvirtinta, kad taip ir buvo) kliudo parduoti dujas iš vienos valstybės narės į kitą bendrojoje rinkoje ir dėl jo mažėja dujų rinkų likvidumas ir efektyvumas. Taip atsiranda dirbtinės kliūtys valstybių narių tarpusavio prekybai ir išauga dujų kainos“, - rašoma EK pranešime spaudai.

Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager sakė, jog piktnaudžiaudamas dominuojančia padėtimi ES dujų rinkose, „Gazprom“ pažeidžia ES antimonopolines taisykles.

„Manome, kad jis galėjo dirbtinai sukurti kliūtis, trukdančias nukreipti dujų srautus iš kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių į kitas, ir taip kliudyti tarpvalstybinei konkurencijai. Išlaikydamas nacionalines dujų rinkas suskaidytas, „Gazprom“ taip pat galėjo nustatyti kainas, kurias šiuo metu laikome nesąžiningomis. Jeigu mūsų įtarimai pasitvirtintų, „Gazprom“ dėl savo elgesio patirtų teisinių pasekmių“, - sakė EK narė.

„Gazprom“ suteikta 12 savaičių atsakyti į prieštaravimo pareiškimą, jis taip pat gali prašyti žodinio bylos nagrinėjimo. Komisija visiškai užtikrins „Gazprom“ teisę į gynybą ir atidžiai išnagrinės jos pastabas. Tai, kad pareikštas prieštaravimo pareiškimas, nereiškia, kad galutinis tyrimo rezultatas jau yra aiškus, rašoma EK pranešime.

Preliminariose išvadose teigiama, kad „Gazprom“ Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos rinkose kliudo konkurencijai. Be to, koncernas nustato teritorinius apribojimus, drausdamas dujų eksportą ir nurodydamas, kad įsigytos dujos būtų suvartojamos konkrečioje teritorijoje.

„Iš dalies tokios nesąžiningos kainos atsiranda dėl „Gazprom“ taikomos kainodaros, kuria tiekimo sutartyse dujų kainos susiejamos su naftos produktų krepšelio kainomis ir kuria bendrovei „Gazprom“ suteikiamas pranašumas jos klientų sąskaita“, - teigiama pranešime.

EK nurodo, kad Bulgarijoje ir Lenkijoje „Gazprom“ gali naudotis dominuojančia padėtimi, susiedamas dujų tiekimą su reikalavimu klientams prisiimti įsipareigojimus dėl dujų perdavimo infrastruktūros: „Pavyzdžiui, dujų tiekimas buvo susietas su reikalavimu investuoti į „Gazprom“ remiamą dujotiekio projektą ar sutikti su tuo, kad „Gazprom“ sustiprintų dujotiekio kontrolę“.

Rusijos analitikų nuomone, už pažeidimą „Gazprom“ gali būti skirta 2-4 mlrd. eurų bauda.

Stiprėjant Vakarų konfrontacijai su Rusija dėl Ukrainos krizės sprendimo, EK pernai rugsėjį laikinai sustabdė „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą, siekdama išvengti jo politizavimo. Informuoti šaltiniai teigė, jog „Gazprom“ šių metų balandžio pradžioje leido suprasti norintis tartis su EK. Oficialios derybos dėl susitarimo nutrūko pernai, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.

Buvusio Lietuvos energetikos ministro Arvydo Sekmoko manymu, EK galėjo siekti, kad „Gazprom“ atsisakytų ieškinio prieš Lietuvą dėl trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo įgyvendinimo, todėl buvo pristabdytas Komisijos tyrimas dėl jo taikytų per didelių kainų Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse.

Oficialų tyrimą dėl „ Gazprom“ veiklos ir per didelių dujų kainų Lietuvoje ir kai kuriose Rytų ir Vidurio Europos šalyse Komisija pradėjo dar 2012 metais, įtarusi, jog koncernas piktnaudžiauja dominuojama padėtimi šalių dujų tiekimo rinkoje.

R. Vilpišauskas: „Gazprom“ bus linkęs susitarti

Iš Rusijos, kurios dujų koncerną „Gazprom“ Europos Komisija apkaltino pažeidus konkurenciją ir parduodant dujas per brangiai, galima susilaukti politinių pareiškimų, mano politologas Ramūnas Vilpišauskas. Tačiau, anot jo, tikėtina, kad „Gazprom“ bus linkęs susitarti, kad išvengtų milžiniškos baudos.

„Manau, kad ir anksčiau, ir dabar Rusijos vadovybė tai traktuoja kaip politinę bylą, ir dėl to gali būti įvairių politinių komentarų, tačiau, kita vertus, visgi yra nemažai signalų, rodančių, kad „Gazprom“ gali būti linkęs siūlyti susitarti, rasti kompromisą, kad išvengtų galimos didelės baudos. Be to, tos šalys, kurios anksčiau buvo absoliučiai priklausomos nuo dujų iš Rusijos, dabar jau yra irgi kiek kitokioje situacijoje“, - BNS sakė R.Vilpišauskas.

Jo manymu, Rusijos politikai gali imtis atsakomųjų veiksmų, tačiau jų poveikis būtų menkas.

„Žinoma, gali būti parodomųjų akcijų, kurios būtų skirtos Rusijos gyventojams, ir Rusijos vadovybė labai dažnai tai praktikuoja, parodydama savo kietumą, tvirtumą, savo pozicijos teisingumą šalies gyventojams. Tad kažkas panašaus neatmestina, tačiau klausimas, ar gali būti kokios nors atsakomosios priemonės panaudotos, kurios būtų veiksmingos, įvertinant besikeičiančią gamtinių dujų tiekimo situaciją“, - aiškino politologas.

Tokių priemonių veiksmingumas būtų labai ribotas, tad gali būti apsiribota tik politiniais pareiškimas: „Nors ir jų reikšmė, esant tokiai situacijai tarp Vakarų ir Rusijos dėl situacijos Ukrainoje, gali neatrodyti tokia rimta“.

Anot jo, EK stengiasi pabrėžti, jog tyrimas yra nepolitizuotas.

„Su šia byla dirbantys pareigūnai viešai daug kartų yra pabrėžę, kad tai tokia pat byla, kaip ir kitos, dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ir, jų požiūriu, čia nėra jokios politikos ir ES politikai nedaro jai jokios įtakos“, - tikino R.Vilpišauksas.

EK narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) trečiadienį ne kartą pabrėžė, kad „Gazprom“ tyrimas nėra politizuotas, nors tokių spekuliacijų gali pasitaikyti. Anot R.Vilpišausko, tokie teiginiai yra skirti Rusijai, kuri įsitikinusi, jog tyrimas - politinis.

„Spėju, kad toks daugkartinis pabrėžimas, kad tai - ne politinė byla, visų pirma susijęs su tuo, kad Rusijos vadovybė mano, kad tai politizuotas procesas ir turbūt šitaip siekiama įtikinti, kad tai byla, nesiskirianti nuo kitų bylų. Kai kur galima matyti lyginimus su žymiąja byla prieš „Microsoft“, ar neseniai vykusia byla prieš „Google“. Bet turime pripažinti, kad daugeliui ES valstybių, kurios patyrė manipuliacijų energetikoje, ši byla yra labai svarbi ir ji turi reikšmingą politinį atspalvį“, - sakė politologas.

Jo nuomone, ši byla politine prasme svarbi Vidurio ir Rytų Europos šalims, nes kurį laiką tyrimas buvo pristabdytas.

S. Lavrovas: EK kaltinimai pažeidžia susitarimus su Rusija

Europos Komisija (EK), pareiškusi kaltinimus Rusijos koncernui „Gazprom“ dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Europos Sąjungos (ES) dujų rinkose, pažeidžia Rusijos ir ES bendradarbiavimo susitarimus, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras.

„ES trečiasis energetikos paketas, reikalaujantis atskirti gamybą, tranzitą, skirstymą ir vartojimą, priimtas, nepaisant galiojusių sutarčių. Toliau tęsiasi bandymai taikyti reikalavimus atgaline data“, – interviu Rusijos radijo stotims sakė S.Lavrovas, komentuodamas EK koncernui „Gazprom“ trečiadienį pateiktą prieštaravimo pareiškimą.

„Tai visiškai nepriimtina bent jau todėl, kad mes turime 1999 metais su ES pasirašytą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kurio niekas neatšaukė. Juo šalys įsipareigojo nesiimti veiksmų, kurie blogintų verslo sąlygas. Be to, su kai kuriomis ES narėmis esame pasirašę dvišalius susitarimus dėl investicijų apsaugos, kurios taip pat draudžia bloginti verslo sąlygas“, – pridūrė jis.

Anot Rusijos diplomatijos vadovo, Rusija šioje situacijoje turi pakankamai argumentų savo tiesai apginti.

„Argumentų mes turime. Monopolinį tyrimą EK planavo seniai, buvo ir kratų įmonėse (su „Gazprom“ susijusiose – red.)“, – pabrėžė S.Lavrovas.

D. Grybauskaitė: Rusijai bus sunkiau naudotis „Gazprom“

Europos Komisijos (EK) pareikšti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ piktnaudžiavus monopoline padėtimi Lietuvoje ir kai kuriose kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse apsunkins Rusijos galimybes, naudojantis dujų tiekimu, įgyvendinti savo politinius ir ekonominius tikslus, tvirtina Lietuvos prezidentė.

„Pagaliau priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dujų rinkoje. Lietuva inicijavo šį tyrimą ir buvo teisi. EK teigimu, net 8 šalyse „Gazprom“ taikė nesąžiningas kainas,varžė laisvą prekybą dujomis ir darė įtaką energetikos infrastruktūrai. Nuo šiol Kremliui naudoti „Gazprom“ kaip politinio ir ekonominio šantažo įrankį Europoje bus sudėtingiau“, - Moldovoje viešinčios Dalios Grybauskaitės komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Po beveik trejus metus trukusio tyrimo EK ketvirtadienį pateikė oficialius kaltinimus „Gazprom“ dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Ar „Gazprom“ bus skirta bauda, kuri gali siekti iki 10 proc. jo metinių pajamų, EK spręs, gavusi koncerno atsakymus ir pratęsusi svarstymą.

EK tyrimo preliminariose išvadose teigiama, kad „Gazprom“ Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos rinkose kliudo konkurencijai.

Be to, koncernas nustato teritorinius apribojimus, drausdamas dujų eksportą ir nurodydamas, kad įsigytos dujos būtų suvartojamos konkrečioje teritorijoje.

„Gazprom“ Europai tiekia ketvirtadalį suvartojamų dujų.

Š. Keserauskas: pateikti kaltinimai - svarbūs

Europos Komisijos (EK) trečiadienį pateikti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ mažiausiai dviem aspektais susiję ir su įmonės veikla Lietuvoje, sako Konkurencijos tarybos vadovas. Vis dėlto Šarūnas Keserauskas pažymi, kad bylai dėl „Gazprom“ Lietuvoje skirtos 35,7 mln. eurų baudos EK sprendimas įtakos neturės.

„Pirmas dalykas, Komisija kelia prieštaravimus dėl to, jog „Gazprom“ sutartyse su dujų pirkėjais numato apribojimus, kad pirkėjai negalėtų perparduoti tų dujų į kitas teritorijas. Dėl šito apribojimo, tik naudodami kitus įrankius, pernai turėjome tyrimą ir mes, kai tyrėme „Gazprom“ atsisakymą suteikti galimybę Lietuvos pirkėjui įsigyti dujų iš Vakarų Europos. Tai buvo ta pati problema, kad „Gazprom“ stengiasi išlaikyti atskiras nacionalines rinkas, kad nebūtų laisvo dujų judėjimo“, - BNS sakė Š.Keserauskas.
Anot jo, su tuo susijusi ir antra problema - „Gazprom“ išlaikant atskiras rinkas, įmonė gali nustatyti aukštesnes kainas atskirose valstybėse.

„Būtent ir buvo Lietuvoje nustatyta, nes Lietuva ir kai kurios kitos valstybės mokėdavo didesnes kainas „Gazprom“, palyginti su kitomis šalimis. To nebūtų galėję daryti, jei Lietuvos pirkėjai būtų galėję nusipirkti dujų iš Vakarų Europos, bet tokiam įsigijimui „Gazprom“ trukdė“, - kalbėjo Konkurencijos tarybos vadovas.

Po dvejus metus trukusio tyrimo taryba pernai birželį „Gazprom“ skyrė 35,7 mln. eurų baudą. Šių metų birželio pradžioje ginčą turėtų pradėti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Š.Keserausko teigimu, EK sprendimas dėl „Gazprom“ veiklos Europoje bylos eigos Lietuvos teismuose nepaveiks.

„Griežtąja prasme, tai yra skirtingos bylos. Nors problema yra panaši, bet bylos teisine prasme yra skirtingos. Mūsų nagrinėta byla buvo dėl to, kad „Gazprom“ nesilaikė įsipareigojimų, kurie buvo nustatyti leidime koncentracijai. Komisijos tyrimas yra platesnis ir gilesnis, ten reikia daugiau ekonominio vertinimo“, - aiškino Š.Keserauskas.

2004 metais taryba leido „Gazprom“ įsigyti 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą su sąlyga, kad Lietuvos vartotojams nebus sudaromos kliūtys pirkti dujas iš kitų tiekėjų.

Bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (tuomet - „Lietuvos energija“) 2012 metų pradžioje rado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje ir paprašė „Gazprom Export“ leisti dujų mainus.

Sandoris būtų leidęs dalis dujų, kurias „Gazprom Export“ tiekia į Lenkiją per Baltarusiją, nukreipti „Lietuvos energijai“, tuo tarpu atsiradęs „Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje būtų padengtas iš „Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris būtų perleistas Rusijos bendrovei.

„Lietuvos energijos gamyba“ 2011 metų pabaigoje atliko alternatyvaus dujų tiekimo rinkos Vakarų Europoje ir Skandinavijoje analizę ir identifikavo potencialius užsienio tiekėjus, iš kurių galėtų įsigyti dujų. Įmonei pavyko rasti tiekėją, iš kurio buvo gautas pasiūlymas parduoti dujas nuo 2013 metų.

M. Vestager: tyrimas nėra politinis

Europos Komisijos (EK) narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) pareiškė, tyrimas dėl Rusijos koncerno „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nėra politinis.

„Šis tyrimas nėra politinis, bet suprantu, kad dėl jo gali būti tokių spekuliacijų“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė M.Vestager.

Anot jos, EK taip pat neturi problemų su pačia „Gazprom“ bendrove, tačiau kylą klausimų dėl jos kainodaros taikymo ir monopolio.

M.Vestager teigė, kad „Gazprom“ dujų kainų formulė, nustatoma pagal naftos kainas, nėra problema, tačiau problema yra pačios formulės naudojimas.

„Mes nesakome, kad indeksavimas pagal naftos kainas yra neteisėtas. (...) Tai, kaip šis indeksavimas yra pritaikymas, yra problema. (...) Jis prisideda prie to, kad kainos yra gerokai aukštesnės“, - sakė EK atstovė.

Pasak jos, EK nesiekia nustatyti kainų, tačiau siekiama, kad rinka pradėtų veikti: Mes nesiekiame nuspręsti kainų. (...) Me norime, kad rinka veiktų ir konstatuojame, kad ji neveikia“.

M.Vestager aiškino, kad ateityje dujų kainų skirtumai skirtingose šalyse galės išlikti, nes tai priklauso nuo konkrečios dujų rinkos ir pagal tai sudaromų sutarčių. Tačiau, pasak M.Vestager, svarbu, kad rinka nebūtų ribojama sutarčių nuostatomis.

M.Vestager netsakė į klausimą dėl galimos baudos „Gazprom“ Jos teigimu, ji gali siekti iki 10 proc. bendrovės pajamų, kaip numato teisės aktai. Tačiau perklausta, ar „Gazprom“ gali išvengti baudos, jeigu pakeis sutartis su klientams, tiesiogiai į klausimą neatsakė: „Matau, kad mano atsakymas buvo visiškai aiškus, nes jūs jį puikiai pakartojote“.

Pasak jos, procedūra truks dar ilgai ir prieštaravimo pareiškimas yra tik pirmas žingsnis: „Tai tik dar vienas žingsnis labai ilgoje procedūroje“.

Paklausta, ar bendraudama su „Gazprom“ atstovais, ji jaučiasi kaip derėdamasi su Kremliumi, ar su eiline įmone, veikiančioje ES, ji teigė, kad bendrauja su valstybės valdoma įmone, kuri veikia ES.

A. Butkevičius: EK pareiškimas turės teigiamos įtakos

Europos Komisijos (EK) pateikti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ piktnaudžiaujant monopoline padėtimi Lietuvoje ir kai kuriose kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse turės teigiamos įtakos šioms šalims, pirmiausia jų vartotojams, sako Lietuvos premjeras. Anot Algirdo Butkevičiaus, tai parodo, jog Rusijos dujų monopolininkei, kaip ir kitoms įmonėms, nepaisant dydžio, taikomi vienodi teisės principai, galiojantys Europos Sąjungoje,

„Žinome, kad ir Lietuvai tarp kitų 10 ES valstybių buvo trukdoma įgyvendinti ES III energetikos paketo reikalavimus. Lietuva reformavo savo dujų rinką, dėl to net buvo iškelta investicinė byla, tačiau ieškinį neseniai „Gazprom“ atsiėmė, o arbitražo tribunolas nutraukė bylą. EK pripažinimas, kad „Gazprom“ pažeidžia konkurencinę teisę ES, manau turės teigiamos įtakos visoms Rytų ir Vidurio Europos šalims – laimės dujų vartotojai“, – BNS sakė Algirdas Butkevičius.

Anot jo, EK pareiškimas yra ilgai lauktas. 

EK tyrimas pradėtas 2012 metų rugsėjį, nes „Gazprom“ veikla turėjo įtakos nemažai Rytų ir Centrinės Europos daliai. Tyrimas vyko ne tik dėl galimai nesąžiningų kainų, bet ir dėl trukdymo klientams diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius – įgyvendinti trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus.

„Gazprom“ Europai tiekia ketvirtadalį suvartojamų dujų.

A. Kubilius: EK padidino galimybes laimėti Stokholmo arbitražą

Europos Komisijos (EK) trečiadienį pateikti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi padidino Lietuvos galimybes Stokholmo arbitraže prisiteisti milijardinę kompensaciją už per brangiai pirktas dujas, teigia Seimo opozicijos lyderis ir buvęs premjeras Andrius Kubilius.

„Šis ryžtingas Europos Komisijos žingsnis turėtų padaryti galą Rusijos dujų monopolininko piktnaudžiavimams Europoje. Tai rodo, kad 2011 metais mūsų pasirinktas būdas priešintis „Gazprom“ manipuliacijoms teisinėmis priemonėmis ima duoti vaisių. Dabar gerokai sustiprėja Lietuvos pozicijos Stokholmo arbitraže prisiteisti mums padarytą kelių milijardų litų žalą“, – pranešime spaudai sakė A.Kubilius.

Anot jo, Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri ėmėsi teisinių gynybos priemonių prieš „Gazprom“ - pradėti tyrimą dėl nesąžiningai nustatomų dujų kainų tuometinė A.Kubiliaus Vyriausybė EK paprašė 2011 metų sausį. Oficialūs „Gazprom“ pareigūnai aukštas dujų kainas šalyje tuo metu siejo su ES trečiojo energetikos paketo perkėlimu į Lietuvos teisę.

„Gazprom“ veiklos tyrimą Komisija pradėjo 2012-ųjų rugsėjį, gavusi kelių ES šalių skundus dėl galimai neteisėtos „Gazprom“ veiklos Rytų ir Vidurio Europos šalyse.

Jau po to, kai EK pradėjo oficialų tyrimą, Lietuva 2012 metų spalį kreipėsi į Stokholmo arbitražą dėl maždaug 1,5 mlrd. eurų permokos, kuri susidarė dėl „Gazprom“ Lietuvai per brangiai tiektų dujų, grąžinimo. Arbitražo sprendimo tikimasi sulaukti jau šiemet.

A. Sekmokas: sustiprintos Lietuvos pozicijos Stokholmo arbitraže

Europos Komisijos (EK) trečiadienį oficialiai pateikti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ sustiprins Lietuvos pozicijas ginče Stokholmo arbitraže, sako energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.

„Labai svarbu, kad paskelbta būtent dabar, nes aš neabejoju, kad tai turės teigiamą Lietuvai poveikį Stokholmo arbitraže, tai ženkliai sustiprina mūsų pozicijas. (...) Manau, kad šitas prieštaravimo pareiškimas turėtų būti naudojamas kaip įrodymas procese“, - BNS teigė buvęs energetikos ministras, dabar - Vilniaus tarybos narys A.Sekmokas.

Jis spėjo, kad „Gazprom“ tikriausiai bandys ginti savo poziciją ir skųst šį EK sprendimą.

„Aš manau, kad pirmiausiai „Gazprom“ bandys vienaip ar kitaip ieškoti išlygų. Jau matėme iš pono Milerio („Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris - BNS) pasisakymų, kad jeigu kaina vienoda visoms Europos šalims, tai ji bus aukšta. (...) Negali atmesti ir kito varianto - gali būti, kad „Gazprom“ bandys ieškoti kompromiso, nusileisti, tačiau aš labiau tikėčiau, jog bus bandoma ginti savo poziciją, kovoti. Tai aš laikyčiau labiau tikėtinu variantu, turint galvoje visą geopolitinę situaciją“, - sakė A.Sekmokas.

Pasak jo, labai svarbu, ar EK nuspręs „Gazprom“ skirti baudą, ar bus siekiama susitarti dėl Rusijos bendrovės veiklos modelio pakeitimo, atsisakant „take-or-pay“ sąlygos ar draudimo perparduoti dujas trečiosioms šalims.

„Tolimesnė eiga mums svarbi politiškai dėl to, kiek mes jausimės atsparūs Europos mastu Rusijos politikai, kadangi „Gazprom“ visgi yra Rusijos politikos įrankis“, - teigė A.Sekmokas.

Anot jo, Stokholmo arbitražo sprendimo Vyriausybės ir „Gazprom“ ginče dėl maždaug 1,5 mlrd. eurų kompensacijos už per dideles Lietuvai tiektų dujų kainas 2004-2012 metais galima būtų tikėtis šių metų vasarą arba rudenį.

Pernai gegužę, bendrovei „Lietuvos dujos“ pagrasinus nauju arbitražu, „Gazprom“ maždaug 20 proc. sumažino dujų kainą įmonei, kuri tiekė dujas visiems gyventojams ir daliai komercinių vartotojų. Kaina buvo sumažinta už dujas, tiektas bei tiekiamas 2013-2015 metais.

Baigusi 3 metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, EK trečiadienį pareiškė, kad koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti padėtimi. Tačiau ar „Gazprom“ bus skirta bauda, EK spręs, gavusi koncerno atsakymus ir pratęsusi svarstymą.

Balandžio pradžioje „Gazprom“ atsiėmė ieškinį Jungtinių Tautų UNCITRAL arbitraže dėl ES trečiojo energetikos paketo.

R. Masiulis: sprendimas ištaisys konkurencijos pažeidimus 

Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad Europos Komisijos (EK) pareikšti kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl jo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi Europos Sąjungos (ES) dujų rinkoje bus naudingas visiems vartotojams.

„Atlikusi tyrimą, Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad „Gazprom“ pažeidžia ES antimonopolines taisykles. Dėl to kai kuriose valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvoje, „Gazprom“ galėjo būti nustatęs nesąžiningas kainas. Taigi, šis EK sprendimas padarys teigiamą įtaką dujų vartotojams Europoje, nes turėtų būti ištaisyti konkurencijos teisės pažeidimai“, - BNS teigė R.Masiulis.

Pasak jo, EK kaltinimai „Gazprom“ yra teisingas ir seniai lauktas žingsnis.

„Šis sprendimas įtvirtina teisės viršenybės principą ir parodo, kad prieš ES teisę visos kompanijos yra lygios, nepriklausomai nuo jų dydžio ir nuo jų akcininkų“, - teigia energetikos ministras.