„Rinkimų procesui neigiamą įtaką darė pamatinių laisvių ir politinių teisių apribojimai, taip pat šiurkšti žiniasklaidos kontrolė bei pilietinės visuomenės „užgniaužimo“ stiprinimas“, – sakoma ESBO pranešime spaudai apie stebėtojų darbą per Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus.

Rinkimuose į Valstybės Dūmą buvo pastebėta procedūrinių normų pažeidimų, anksčiau sakė specialusis ESBO veiklos koordinatorius Ilkka Kanerva (Ilka Kanerva), vadovavęs trumpalaikių stebėjimų misijai.

„Per rinkimus stebėta daugybė procedūrinių normų pažeidimų“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

„Pagrindinių teisų apribojimas įstatymais lieka problema, – sakė šis suomių politikas. – Jeigu Rusija nori įrodyti savo ištikimybę demokratijai, reikia daugiau erdvės viešiems debatams ir pilietiniam aktyvumui“.

Be to, anot jo, partijų registravimo procedūros paprastinimas, kaip parodė rugsėjo 18-ąją vykę rinkimai, dar nesuteikė Rusijos gyventojams realios politinės alternatyvos.

Suskaičiavus daugiau kaip 93 proc. partijų sąrašų balsalapių paaiškėjo, kad į Rusijos parlamentą patenka V. Putino „Vieningoji Rusija“, Komunistų partija, ultranacionalistinė Vladimiro Žirinovskio Liberalų demokratų partija ir „Teisingoji Rusija“.

Visos šios keturios partijos dirbo Valstybės Dūmoje ir ankstesnės sudėties parlamente ir šįkart buvo vienintelės, įveikusios 5 proc. balsų slenkstį. Jos pasidalys pusę mandatų parlamento žemuosiuose rūmuose, o kiti deputatai bus išrinkti vienmandatėse apygardose pagal šiemet pakeistą rinkimų tvarką.