Po „prieštaringos diskusijos“ ES aukščiausiojo lygio susitikime buvo susitarta dėl reformų priemonių, „apimančių euro zonos biudžetą“, – pasakė A. Merkel, kai 27 ES valstybių, išskyrus Didžiąją Britaniją, vadovai Briuselyje aptarė minėtas priemones.

Praėjusią savaitę surengtose diskusijose ES valstybių ir vyriausybių, išskyrus Didžiąją Britaniją, vadovai kruopščiai apsvarstė ministrų pasiūlymus, užbaigdami 18 mėnesių su pertraukomis trukusias nelengvas derybas.

„Šis išsamus priemonių rinkinys atveria kelią reikšmingam Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimui,“ – teigiama vadovų pareiškime.

Pasiūlymai skirti sustiprinti Europos ekonomikos finansavimą, tačiau juose nekalbama apie platesnes vizijas, kaip antai euro zonos finansų ministro skyrimą arba europietiškos Tarptautinio valiutos fondo versijos kūrimą.

Prancūzijos teigimu, euro zonos biudžetas yra svarbiausia pasiūlymų dalis, tačiau galutiniame sprendime jis vadinamas biudžetine „priemone“ siekiant nuraminti griežtosios fiskalinės politikos šalininkus Nyderlandus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), kurio padėtis yra susilpnėjusi dėl šalį apėmusių antivyriausybinių protestų, pasveikino projekto priėmimą kaip simbolinį proveržį glaudesnės Europos Sąjungos link.

Naujoji biudžeto schema nenumato tikslių skaičių ir bus susieta su septynerių metų bendruoju ES biudžetu. Dėl pastarojo kitais metais derėsis 27 valstybės narės.

„Dėl biudžeto priemonės aspektų bus susitarta 2019 metų birželio mėnesį,“ – sakoma vadovų pareiškime.