ES tyrimas: didžiosioms technologijų įmonėms nepavyksta kovoti su Rusijos dezinformacija

ES jau anksčiau įspėjo, kad po Maskvos karinės invazijos, kuri buvo pradėta 2022 metų vasarį, Rusija bando manipuliuoti informacija internete.

Nepriklausomas ES tyrimas atliktas po to, kai šį mėnesį pagal skaitmeninių paslaugų aktą (DSA) didžiausioms pasaulio interneto platformoms pradėtos taikyti griežtesnės taisyklės.

Ataskaitoje daugiausia dėmesio skirta prokremliškos dezinformacijos keliamai rizikai šešiose platformose – „Facebook“, „Instagram“, „X“, „YouTube“, „TikTok“ ir „Telegram“ – ir tam, ar įmonių veiksmai atitinka DSA elementus.

Visos didelės platformos, turinčios ne mažiau kaip 45 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį, išskyrus „Telegram“, šiuo metu privalo laikytis griežtesnių DSA taisyklių, pagal kurias reikalaujama kontroliuoti į agresyvų turinį, dezinformaciją ir neapykantos kalbą.

Technologijų įmonės prieš DSA pasirašė dezinformacijos praktikos kodeksą, kuris būtų „sušvelninęs kai kuriuos Kremliaus kenkėjiškos veiklos aspektus“, sakoma ataskaitoje.

„Įrodymai rodo, kad interneto platformoms nepavyko įgyvendinti šių priemonių sisteminiu lygmeniu“, – rašoma tyrime.

Praėjusiais metais šį kodeksą pasirašė dauguma pagrindinių platformų, tačiau birželį „X“ jį atšaukė.

Ataskaitoje taip pat kritikuojamas socialinis tinklas „Telegram“, tačiau jis nepasirašė kodekso.

Tyrėjai įspėjo, kad 2023 metais padaugėjo Rusijos dezinformacijos internete, ypač po to, kai praėjusių metų pabaigoje „SpaceX“ ir „Tesla“ milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas) perėmė „Twitter“.

„2023 metų pirmąjį pusmetį Kremliaus remiamų paskyrų pasiekiamumas ir įtaka dar labiau išaugo, visų pirma dėl to, kad buvo panaikinti „Twitter“ saugumo standartai“, – sakė jie.

Perėmęs valdymą E. Muskas sukėlė atleidimų bangą ir atleido daugybę moderatorių, kurie tikrino „Twitter“ turinį, ar jame nėra dezinformacijos ir kenksmingų žinučių.

Vis dėlto jis teigė, kad „X“ „sunkiai dirba“, kad atitiktų DSA taisykles.

„Išpuoliai prieš ES demokratiją“

Ataskaitoje daroma išvada, kad pagal DSA 35-ą straipsnį „Kremliaus dezinformacijos atveju nebuvo laikomasi veiksmingo rizikos mažinimo standartų“.

Tačiau Europos Komisija nurodė, kad „ribota prieiga prie duomenų verčia šią išvadą vertinti su tam tikromis išlygomis“ ir kad technologijų įmonių pastangos buvo nepakankamos.

ES ypač nerimauja dėl dezinformacijos poveikio per kitais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ir paragino technologijų milžines laikytis taisyklių.

Tyrime teigiama, kad yra didelė rizika, jog Rusija kišis į rinkimus.

„DSA numatytos taisyklės turi didelį potencialą užkirsti kelią Kremliaus dezinformacijos kampanijoms ir kitiems valstybės remiamiems išpuoliams prieš demokratijos vientisumą ir pagrindines teises“, – ragino tyrėjai.

„Tačiau jos turi būti taikomos greitai ir veiksmingai, kad padėtų sušvelninti šiuos koordinuotus išpuolius prieš Europos demokratiją“, – pridūrė jie.