2022-aisiais Briuselis padavė Maltą į ES Teisingumo Teismą (ESTT) dėl programos, pagal kurią ne europiečiai gali faktiškai įsigyti Maltos, taigi ir ES, pilietybę atlikdami tam tikrus mokėjimus arba investuodami.

„Sąjungos pilietybė negali būti įgyjama komerciniu sandoriu“, – pareiškė ESTT, nusprendęs, kad Malta pažeidė ES teisę.

Antradienio sprendimas yra teisiškai įpareigojantis ir Malta privalo jį vykdyti, antraip jai gresia didelės baudos.

„Valstybė narė negali suteikti savo pilietybės – taigi ir Europos pilietybės – mainais už iš anksto nustatytus mokėjimus ar investicijas, nes tai iš esmės reiškia, kad pilietybės įgijimas tampa paprastu komerciniu sandoriu“, – teigė teismas.

Nors teismas pabrėžė, kad kiekviena valstybė narė turi teisę pati priimti sprendimus dėl pilietybės, ši laisvė turi būti „įgyvendinama laikantis ES teisės“.

Teismas nurodė, kad Maltos sistema „pažeidžia sąžiningo bendradarbiavimo principą ir kelia pavojų valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui dėl jų pilietybės suteikimo“.

Kad per Maltą gautų ES pilietybę, šia schema naudojosi turtingi rusai ir kinai.

Panašios schemos buvo vykdomos Kipre ir Bulgarijoje, tačiau vėliau šios šalys jų atsisakė.

Po 2022-aisiais Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą, kai Europa ėmėsi griežtų priemonių prieš su Kremliumi susijusius asmenis, Malta atmetė Rusijos ir Baltarusijos prašymus išduoti „auksinius pasus“.