Nuo svarbiausių žaliavų iki ledlaužių ir povandeninių kabelių – blokas siekia padidinti savo įtaką šioje geopolitinėje arenoje, rodo naujosios Arkties strategijos projektas, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
„Naujoji realybė Arktyje reikalauja, kad Europa būtų stipri ir patikima partnerė. Būtent to ir siekiame savo naująja strategija“, – teigė už tarptautines partnerystes atsakingas Europos Komisijos narys Jozefas Sikela.
„Joje atsižvelgiama į opiausius regiono iššūkius – nuo spartėjančios klimato kaitos iki didėjančios saugumo ir geopolitinės įtampos – bei nurodoma, kaip Europa turėtų į juos reaguoti“, – pridūrė J. Sikela.
Visuotiniam atšilimui lemiant jūros ledo tirpimą Arkties regione, didėja konkurencija. Tokios šalys kaip Rusija, Kinija ir JAV vis aktyviau varžosi dėl gamtos išteklių bei naujų jūrų maršrutų.
Tarp 27 Bendrijos narių yra trys Arkties valstybės – Danija, Suomija ir Švedija, todėl ES šiame regione turi tiesioginių interesų.
Be to, Europą sukrėtė prezidento Donaldo Trumpo pakartotiniai grasinimai perimti Grenlandijos – didžiulės autonominės Danijos teritorijos – kontrolę.
Kadangi tolimojoje šiaurėje vykstantys procesai daro įtaką ir piečiau esantiems regionams, šia strategija, kurią pristatys Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, siekiama nustatyti bendrą ES požiūrį į šį regioną.
AFP matytame projekte pabrėžiamas bendradarbiavimo su „bendramintėmis“ ES nepriklausančiomis šalimis, pavyzdžiui, Kanada, Jungtine Karalyste (JK) ir Norvegija, poreikis bei numatomi reguliarūs „Šiaurės kaimynystės“ partnerių aukščiausiojo lygio susitikimai.
O kaipgi JAV?
Dar visai neseniai kertine sąjungininke regione laikytos JAV minimos tarp galimų šio proceso dalyvių, tačiau kitose dokumento dalyse šios šalies beveik nelieka.
Nors nuo metų pradžios D. Trumpo tonas yra nuosaikesnis ir galiausiai buvo pasirašytas saugumo susitarimas su Grenlandija bei Danija, daugelis Europoje išlieka atsargūs.
20 puslapių dokumente Jungtinės Valstijos paminėtos vos keletą kartų, o Kanada – maždaug dvi dešimtis.
Regis, kai kuriomis strategijoje išdėstytomis iniciatyvomis siekiama mažinti priklausomybę nuo Vašingtono.
Kaip nurodoma projekte, Briuselis planuoja tiesti „suverenų ir saugų“ povandeninį kabelį, jungsiantį Grenlandiją su žemynine ES dalimi. Tai būtų platesnio projekto, jungiančio ir Kanadą, Japoniją bei Pietų Korėją, dalis.
Blokas taip pat siekia užtikrinti palydovinį ryšį Arktyje per palydovų spiečiaus projektą „IRIS²“, kuris turėtų tapti atsvara Elono Musko sistemai „Starlink“.
Strategijoje didelis dėmesys skiriamas ir agresyvios Rusijos atgrasymui, atkreipiant dėmesį į tokias hibridines grėsmes kaip dronų skrydžiai bei diversijos prieš povandeninius kabelius.
Dokumente numatytas glaudesnis keitimasis duomenimis, siekiant stebėti Maskvos vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ – sankcijas apeinančius naftos tanklaivius.
Taip pat akcentuojama būtinybė didinti Europos ledlaužių laivyną. Teigiama, kad Briuselis kartu su sąjungininkais nagrinės galimybes bendrai įsigyti poliarinius laivus, juos telkti ir jais dalytis.
Be kitų planų, strategijoje taip pat numatytos investicijos į atsinaujinančiąją energetiką bei svarbiausiųjų žaliavų projektus.
(be temos)