ES perspėjo apie ginčo su Šiaurės Makedonija keliamą pavojų Balkanų saugumui

ES lyderiai kovą uždegė Albanijai ir Šiaurės Makedonijai žalią šviesą pradėti tokias derybas, bet nepatikslino, kada jos galėtų prasidėti. Dabar Sofija reikalauja, kad Šiaurės Makedonija formaliai pripažintų makedoniečių kalbos bulgariškas šaknis ir atsisakytų savo „antibulgariškos retorikos“.

Lapkričio pabaigoje maždaug 2 000 opoziciją remiančių protestuotojų surengė mitingą Šiaurės Makedonijoje, reikalaudami šalies socialdemokrato ministro pirmininko Zorano Zajevo atsistatydinimo, ir apkaltino jo vyriausybę pernelyg švelniu požiūriu į kaimyninę Bulgariją.

Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, pareiškė, jog Berlynas dar viską, ką tik gali, kad išspręstų naują ginčą, tačiau ES diplomatai abejoja, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti persilaužimą.

„Bet kas kita būtų labai rimta politinė klaida, kuri sukeltų pavojų vakarų Balkanų stabilumui ir saugumui, o galiausiai sukeltų sukeltų didžiulę grėsmę ir visos Europos saugumui. Visi turėtų tai suvokti“, – žurnalistams sakė M. Rothas.

Šiaurės Makedonija ir Albanija turėjo pradėti derybas dėl narystės ES dar praėjusiais metais, tačiau Prancūzija jas užblokavo, pabrėžusi, kad pirmiausia būtina reformuoti patį stojimo į 27 valstybių bloką procesą. Iš aklavietės buvo išeita Europos Komisijai persvarsčius derybų su šiomis valstybėmis procedūras.

ES narystės perspektyva jau ilgą laiką laikoma paskata demokratinėms, politinėms ir ekonominėms reformoms nestabiliame Balkanų regione.

Šiaurės Makedonija yra kandidatė į ES valstybes nares nuo 2005 metų, tačiau daugelį metų trukęs ginčas su Graikija dėl šalies pavadinimo buvo didžiausia kliūtis stojimo deryboms.

Abi kaimynės yra sudariusios susitarimą, pagal kurį Makedonija sutiko persivadinti Šiaurės Makedonija, o Atėnai – atsiimti savo prieštaravimus dėl šios valstybės ketinimų įstoti į ES. Vokietija yra nusivylusi, kad naują kliūtį staiga sukėlė dar vienas ginčas dėl istorijos, šįkart – su Bulgarija.

Šalys kandidatės turi susitarti su Briuseliu dėl 35 politikos sričių, kad galėtų įstoti į ES. Šios sritys yra plataus masto ir, be kita ko, apima finansinę, žemės ūkio, transporto, energetikos, socialinę ir teisingumo politiką.

Stojimo procesas gali ir užsitęsti. Pavyzdžiui, 2013 metais į Bendriją įstojusi Kroatija pradėjo derybas tuo pat metu kaip ir Turkija, bet pastaroji vargu ar taps artimiausiu metu bloko nare.