ES: „Meta“ „mokėjimo už privatumą“ modelis pažeidžia skaitmenines taisykles

Kaltinimai „Meta“ pateikti po to, kai praėjusią savaitę Briuselis pirmą kartą pateikė oficialius kaltinimus pagal bloko Skaitmeninių rinkų aktą (SRA) technologijų milžinei „Apple“.

Naujausia byla susijusi su „Meta“ naujuoju „Facebook“ ir „Instagram“ prenumeratos be reklamos modeliu, kuris sukėlė daugybę skundų dėl privatumo problemų.

„Meta“ taiko sistemą „mokėk arba sutik“ (angl. pay or consent), pagal kurią naudotojai už mėnesinį mokestį gali atsisakyti suteikti leidimą naudoti jų duomenis tikslinei reklamai, arba sutikti dalytis savo duomenimis su „Facebook“ ir „Instagram“ ir toliau nemokamai naudotis platformomis.

Europos Komisija pranešė informavusi „Meta“ apie savo pirminę išvadą, kad pernai bendrovės pradėtas taikyti modelis neatitinka SRA.

„Šis dvejopas pasirinkimas verčia naudotojus sutikti su jų asmens duomenų suderinimu ir nesuteikia jiems mažiau individualizuotos, bet lygiavertės „Meta“ socialinių tinklų versijos“, – pareiškime teigė Komisija.

„Meta“ privertė milijonus vartotojų visoje ES pasirinkti vieną iš dviejų: „mokėti arba sutikti“. Mes preliminariai darome išvadą, kad tai yra SRA pažeidimas“, – socialiniame tinkle „X“ sakė vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

Šios išvados pateiktos po to, kai kovą EK pradėjo „Meta“ tyrimą pagal SRA suteiktus įgaliojimus.

Pagal šį aktą didžiausios pasaulio technologijų įmonės turi laikytis ES taisyklių, kuriomis siekiama Europos naudotojams suteikti daugiau pasirinkimo galimybių internete.

„Meta“ tvirtino, kad jos modelis atitinka SRA.

„Tikimės tolesnio konstruktyvaus dialogo su Europos Komisija, kad šis tyrimas būtų baigtas“, – sakė „Meta“ atstovas spaudai.

Dabar „Meta“ gali atsakyti į išvadas ir išvengti baudos, jei pakeis modelį taip, kad būtų atsižvelgta į ES susirūpinimą keliančius klausimus.

Tačiau jei Komisijos išvados pasitvirtins, ES, taikydama SRA, gali skirti baudas, siekiančias iki 10 proc. visos įmonės pasaulinės apyvartos. Pakartotiniams pažeidėjams ši suma gali išaugti iki 20 proc., o kraštutiniu atveju gali būti taikomos nefinansinės taisomosios priemonės.

Pernai „Meta“ bendros pajamos siekė apie 125 mlrd. eurų.

ES taip pat turi teisę išformuoti įmones, tačiau tik kraštutiniu atveju.