ES klimato stebėsenos tarnyba: sparčiai šylančiai Europai gresia daugiau vasaros sausrų

Du trečdaliai Europos upių nuseko žemiau vidutinio lygio, o Alpių ledynuose ištirpo penki kubiniai kilometrai ledo, teigiama kasmet skelbiamoje Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) ataskaitoje.

Dėl žmogaus veiklos išmetamų teršalų, sukeliančių planetos šiltėjimą, Europa šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje – per pastaruosius penkerius metus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, Europa atšilo 2,2 laipsnio Celsijaus.

2022-ieji buvo antri šilčiausi metai ir karščiausia vasara nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios, kai buvo pradėti fiksuoti šie duomenys, teigė C3S, kuri stebi daugybę klimato rodiklių naudodama palydovus ir sausumoje bei jūroje esančius prietaisus.

Prognozė 2023-iesiems tebėra neaiški, tačiau „didėjant šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijai atmosferoje, šiltų metų tikimybė ir toliau didėja“, teigė tarnybos vadovo pavaduotoja Samantha Burgess (Samanta Berdžes).

Ji pridūrė, kad Pietų Europos dirvožemiai vis dar yra itin sausi, todėl poveikis bus juntamas šiais metais, nebent pavasarį iškristų daug kritulių.

„Deja, auginimo sezonui poveikis tikriausiai jau pasireiškė. Todėl tikėtina, kad šiemet dėl sauso žiemos ir pavasario laikotarpio sumažės derlius“, – teigė ji.

Sausra Europoje

Anksčiau Koperniko klimato kaitos tarnyba paskelbė, kad pastarieji aštuoneri metai buvo karščiausi per visą istoriją.

Nustatyta, kad 2022-ieji buvo „dar vieni rekordiniai metai šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos, ekstremalių temperatūrų, miškų gaisrų ir kritulių, kurie turėjo didelį poveikį ekosistemai ir bendruomenei visame žemyne, atžvilgiu“, sakė C3S direktorius Carlo Buontempo (Karlas Buontempas).

„Tikrai žengiame į dar nežinomą teritoriją“, – pridūrė jis.

2021–2022 metų žiemą žemyne buvo mažiau sniego ir kritulių nei vidutiniškai, o vasarą kilo ilgalaikės karščio bangos, kurios smogė žemės ūkio, upių transporto ir energetikos sektoriams.

Upių lygis buvo antras žemiausias per visą istoriją – beveik dviejų trečdalių Europos upių lygis buvo žemesnis už vidutinį.

Dėl karščio bangų kilo miškų gaisrų, o dėl tokių vasaros gaisrų išmetamo anglies dioksido kiekis visoje ES buvo didžiausias nuo 2017-ųjų.

„Dėl sniego trūkumo žiemą ir aukštos vasaros temperatūros Alpių ledynai prarado rekordinį ledo kiekį – daugiau kaip 5 kubinius kilometrus ledo“, – teigiama ataskaitoje.

Pietų Europoje buvo rekordiškai daug dienų, kai žmogaus organizmas patyrė „labai stiprų karščio stresą“, sakoma dokumente.

Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas

Koperniko klimato kaitos tarnyba teigė, kad palydoviniai pagrindinių atmosferoje esančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų matavimai 2022 metais pasiekė aukščiausią kada nors fiksuotą lygį.

Pagal 2015 metų Paryžiaus susitarimą šalys įsipareigojo mažinti iškastinio kuro naudojimą, kad būtų pasiektas nulinis dujų išmetimo lygis ir pasaulinis klimato šilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus.

Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, 2022 metų pasaulinė temperatūra buvo 1,15 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį.

Tuo tarpu Koperniko klimato kaitos tarnyba apskaičiavo, kad 2022 metais Europa gavo didžiausią saulės spinduliuotės kiekį per pastaruosius 40 metų, todėl susidarė palankios sąlygos atsinaujinančiosios elektros energijos gamybai.

Anot jos, ne vasaros mėnesiais dėl karščio sumažėjo bendras elektros energijos poreikis, nes mažiau jos reikėjo šildymui. Tačiau Pietų Europoje paklausa išaugo, nes žmonės įsijungė oro kondicionierius.

Šį mėnesį klimato kaitos tyrimų centro „Ember“ ataskaitoje apskaičiuota, kad 2022 metų saulės ir vėjo energija sparčiai augs ir sudarys rekordinę dalį – 12 proc. pasaulio elektros energijos. Jis prognozuoja, kad iškastinio kuro išmetamų teršalų kiekis 2023 metais pasieks didžiausią lygį.

„Šiandien turime daugybę galimybių prisitaikyti prie klimato kaitos, keičiant pasiūlą ir paklausą“, – Koperniko klimato kaitos tarnybos ataskaitą komentavo Bristolio universiteto Žemės mokslų profesorė Daniela Schmidt (Daniela Šmit).

„Kai kurios iš jų – tai investicijos į mūsų infrastruktūrą, kurioms prireiks laiko, tačiau jos taip pat apima žmonių ir įmonių mokymą apie žemės dangos pokyčius, vandens taupymą ir efektyvumą“, –pridūrė ji.