ES: įstrigusias Irano branduolines derybas pavyko atnaujinti

J. Borrellio teigimu, ES pasiuntinio Enrique Moros šios savaitės misija, surengta siekiant padėti atgaivinti 2015 metų daugiašalį susitarimą dėl Irano branduolinės programos apribojimo, ėjosi „geriau nei tikėtasi“.

„Derybos buvo įstrigusios, o dabar jos atnaujintos“, – sakė J. Borrellis žurnalistams Didžiojo septyneto (G-7) susitikime Vokietijoje.

„Esama perspektyvos pasiekti galutinį susitarimą“, – pridūrė jis.

E. Mora šią savaitę Teherane susitiko su šiitiškos respublikos vyriausiuoju derybininku Ali Bagheri.

Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani savo ruožtu ketvirtadienį susitiko su Irano aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei ir prezidentu Ebrahimu Raisi. Per susitikimą Kataro valdytojas ragino siekti pažangos.

Iranas jau ilgiau nei metus derasi su pasaulio galiomis, kad būtų atgaivintas 2015 metų branduolinis susitarimas, pagal kurį Teheranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.

Tačiau nuo kovo vidurio derybos yra patekusios į aklavietę.

E. Mora atlieka svarbų tarpininko tarp Jungtinių Valstijų ir Irano vaidmenį, nes Vašingtonas derybose dėl Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) oficialiai vadinamos sutarties dalyvauja netiesiogiai.

Iranas 2015 metais pasirašė JCPOA su Vokietija ir penkiomis nuolatinėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėmis – Jungtine Karalyste, Kinija, Prancūzija, Rusija bei JAV.

Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Balandžio pabaigoje Iranas paragino „kuo greičiau“ surengti naują susitikimą ir pratęsti pastangas atgaivinti susitarimą.

Tarp pagrindinių susitarti trukdančių klausimų yra Teherano reikalavimas, kad JAV išbrauktų Irano sukarintą Revoliucinę gvardiją iš teroristinių organizacijų sąrašo.

Pasak J. Borrellio, „nesutarimai dėl to, ką daryti dėl Revoliucinės gvardijos“, du mėnesius trukdė derybų pažangai. Jo teigimu, E. Mora nuvežė Teheranui ES žinią, „kad toliau taip tęsti nebegalėjome“.

J. Borellis / EPA-ELTA nuotr.

„Atsakymas buvo pakankamai pozityvus, – pažymėjo ES diplomatijos vadovas. – Tokių dalykų negalima išspręsti per naktį. Sakykime, kad padėtis buvo užblokuota, o dabar yra atblokuota.“

J. Borrellis atsisakė komentuoti E. Moros „Twitter“ įrašą, kad jį Frankfurto oro uoste buvo trumpam sulaikiusi vokiečių policija, tik nurodė, kad „šis klausimas išspręstas“.

E. Mora anksčiau penktadienį „Twitter“ parašė, kad jam grįžtant į Briuselį jį buvo „užlaikiusi Vokietijos policija“.

„Visiškai jokio paaiškinimo. ES pareigūnas su oficialia misija ir Ispanijos diplomatiniu pasu“, – rašė jis.

Paleistas E. Mora parašė, kad vis dar nesulaukė „jokio paaiškinimo dėl to, kas atrodo kaip Vienos konvencijos pažeidimas“.

Vokietijos policija komentaro kol kas nepateikė.