ES vis daugiau dėmesio skiria Kinijai, Briuseliui nerimaujant dėl didėjančio prekybos disbalanso tarp 27 valstybių bloko ir šios Azijos milžinės.
Ši problema ES yra egzistencinio pobūdžio – Briuselis baiminasi, kad gali visiškai prarasti tam tikrus pramonės sektorius, jei nesiims veiksmų prieš pigių kiniškų prekių srautą, keliančią grėsmę Europos gamintojams.
Wang Wentao vizitas vyksta praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai ES lyderiai pavedė Europos Komisijai (EK) spręsti šią problemą derybomis su Pekinu, kartu rengiant griežtesnes gynybos priemones svarbiausiems sektoriams apsaugoti.
„Darbotvarkė įtempta, derybos esminės, tikslas aiškus“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Šefčovičius, sveikindamas Wang Wentao „darbingos dienos“ proga, kurią vainikuos vakarienė pirmadienio vakarą.
ES prekybos komisaras ketina Kinijos ministrui nurodyti, kad dabartinis disbalansas ES yra netvarus.
Bloko prekybos deficitas su Kinija 2025 metais pasiekė apie 360 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad blokas iš Azijos milžinės importavo gerokai daugiau, nei į ją eksportavo.
Savo ruožtu Wang Wentao tikriausiai sieks suprasti, kaip rimtai ES grasina panaudoti savo prekybos gynybos priemones prieš Pekiną.
Pasak EK, blokas vis dar tikisi išvengti prekybos karo su savo antra pagal dydį prekybos partnere, nors Kinija aiškiai leidžia suprasti, kad imsis atsakomųjų veiksmų prieš jai nesąžiningais atrodančius sprendimus.
Sekant Donaldo Trumpo pavyzdžiu?
Europa reikalauja vienodų veiklos sąlygų, pabrėždama, kad Kinijos įmonės turi nesąžiningą pranašumą dėl didžiulių valstybės subsidijų.
Skaičiai patvirtina Briuselio argumentus.
2005–2024 metais Kinijos bendrovės gavo nuo trijų iki aštuonių kartų daugiau valstybės paramos nei įmonės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse, o tai, organizacijos teigimu, yra „atsargus vertinimas“.
ES jau turi prekybos gynybos priemonių arsenalą, kurį gali panaudoti šiai problemai spręsti.
Tai apima didesnių muitų taikymą, jei tyrimai įrodytų, kad įmonės parduoda prekes nepagrįstai mažomis kainomis arba jei valstybės parama suteikia gamintojams neteisėtą pranašumą.
Briuselis taip pat galėtų nustatyti apsaugos priemones, įskaitant kvotas, jei importas staiga išaugtų.
Tikėtina, kad bus imtasi ir naujų priemonių.
Komisija, vadovaujanti ES prekybos politikai, rengia instrumentą, kuris įpareigotų įmones diversifikuoti tiekėjus kritiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, lustų ir retųjų žemių elementų gamyboje.
Be to, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gegužę pasiūlė sukurti europietišką „301-ojo skirsnio“ atitikmenį – prekybos įrankį, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas po atliktų tyrimų naudojo didesniems muitams nustatyti tam tikruose sektoriuose.
„Ne priešai“
ES jau ėmėsi kelių priemonių kovai su išaugusiu importu iš Kinijos, įskaitant padvigubintus muitus užsienio plienui, didesnius mokesčius mažoms siuntoms iš užsienio ir didelius tarifus kiniškiems elektromobiliams.
Nepaisant augančio sutarimo dėl būtinybės veikti griežčiau, Briuselis nerodo noro veltis į skausmingą prekybos karą su Pekinu.
Pekinas įspėja, kad yra pasirengęs reaguoti į bet kokias priemones, kurios, jo manymu, yra nukreiptos prieš Kiniją.
ES šių grasinimų nelaiko tuščiais: anksčiau Kinija įvedė muitus europietiškam konjakui ir pradėjo antidempingo tyrimus dėl kiaulienos bei pieno produktų.
Šis įspėjimas slegia ES sostines.
Vokietija iki šiol buvo atsargesnė, nes yra labiau priklausoma nuo Kinijos ekonomikos, tačiau didžiausia pragmatiškesnio požiūrio šalininkė buvo Ispanija, siekianti pritraukti Pekino investicijų.
Nors praėjusią savaitę Kinijos pasiuntinys ES Cai Runas pakartojo Kinijos įspėjimą apie atsakomuosius veiksmus, jis taip pat ragino tęsti dialogą, Briuselio auditorijai pareiškęs, kad abi pusės yra „partnerės, o ne varžovės ir tikrai ne priešai“.
Šie santykiai svarbūs ir Kinijai: ES yra antra pagal dydį jos prekybos partnerė.
(be temos)
(be temos)