- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sunku pasakyti, ar vidinis nesusikalbėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gali išaugti į dar vieną krizę pasaulyje, tačiau reikia tikėtis, kad JAV po kelių dienų ateis į šaltą protą, LRT radijo laidai „60 minučių“ sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis.
– Stabdomas JAV vyriausybės darbas, nes Atstovų rūmai taip ir nepatvirtino biudžeto. Ką reiškia sprendimas iš dalies sustabdyti vyriausybės darbą?
– Tai reiškia vieną dalyką. Kažkada garsus ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas mėgdavo kartoti tokią frazę: „Jūs nustebtumėte sužinoję, su kiek mažai smegenų yra valdomas pasaulis“. Tai šitas atvejis tik ir patvirtina tą genialią frazę, nes JAV yra šalis, kuri gali bankrutuoti, tik jei pati to nori. Ji yra visiškai suvereni monetarinė sistema, valstybė pati spausdina savo pinigus, doleris nekonvertuojamas, į jokius auksus nekeičiamas. Už nugaros JAV turi centrinį banką, kuris bet kada gali atspausdinti tiek pinigų, kad valstybė visada patenkintų savo įsipareigojimus kreditoriams.
Dabar viskas eina į tai, kad Amerika lyg pati nori didelių nemalonumų. Vienas nemalonumas įvyko vakar dėl to, kad dvi pagrindinės partijos – respublikonai ir demokratai – susikirto dėl Baracko Obamos inicijuotos sveikatos apsaugos reformos, kuri iš tikrųjų yra nuostabi reforma – 40 mln. amerikiečių gaus sveikatos draudimą.
– Pakalbėkime apie pačią reformą, nes ji ir yra didžiausia rakštis tarp respublikonų ir demokratų. Kodėl ji ne visiems priimtina?
– Čia yra politinės priežastys. Respublikonai bijo, kad ta reforma bus labai sėkminga. Panašu, kad taip ir bus, rezultatai turėtų būti puikūs, turint omenyje, kiek yra neefektyvi JAV sveikatos apsaugos sistema, kur sveikatos apsaugai išleidžiama vos ne 16 proc. BVP, žmonės negyvena ilgiau nei Kanadoje ar Prancūzijoje, kur žmonės sugeba suktis su trečdaliu mažiau lėšų.
Ši reforma yra nuostabi, vienas geriausių dalykų, kas JAV apskritai yra nutikę, bet yra ir nepatenkintų – privatus sveikatos sektorius, draudimo bendrovės, privačios ligoninės bijo, kad amerikiečiai pradės riboti išlaidas sveikatos apsaugai, kurios šiuo metu yra nepagrįstai išpūstos. Tai respublikonai, kurie paprastai atstovauja stambiajam verslui, natūralu, kad kažkuriuo mastu perteikia tas nuotaikas.
– Kokios šio vidinio nesusikalbėjimo ekonominės pasekmės gali būti Amerikai ?
– Pasekmės yra skaudžios. Jau per dabartinę krizę, pastaruosius 2–3 metus, vyko gana reikšmingas valstybės išlaidų mažinimas JAV. Ekonomistai paskaičiavo, kad jei tos valstybės išlaidos būtų didėjusios tokiais pat tempais kaip prie buvusių respublikonų prezidentų, tai JAV bedarbystės lygis šiuo metu būtų mažesnis nei 6 proc. Iš esmės JAV jau būtų išėjusi iš didelės krizės. Bet, kadangi politikai nepagrįstai išsigando biudžeto deficito ir pradėjo mažinti išlaidas labai ne laiku, tai visas pasaulis jaučia pasekmes, o šitas paskutinis įvykis – naujausias iš tos serijos, kai politikai nelabai supranta, kokia prasmė yra biudžeto deficito, valstybės skolų, stabilizuojant ekonomiką.
– Pone Kuodi, jūsų nuomone, ar šis nesusikalbėjimas gali išaugti į dar vieną krizę pasaulyje?
– Reikėtų atsižvelgti į tai, kiek jis tęsis. Kelios dienos galbūt privers politikus pažiūrėti į tai, kas vyksta, nes šimtai tūkstančių žmonių praranda apmokamą darbą ar priversti dirbti nemokamai. Natūralu, kad visuomenės pasipiktinimas politikų rietenomis yra didžiulis. Tikiuosi, kad JAV po kelių dienų ateis į šaltą protą. Juolab kad artėja kita politinė krizė dėl valstybės skolos lubų spalio pabaigoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose3
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją3
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...