„Mums reikės atsisakyti tradicinio Europos atsargumo“, – Europos Parlamentui (EP) sakė EK pirmininkė.
„Dabar gyvename pasaulyje, kurį apibrėžia gryna jėga – nesvarbu, ar ji būtų ekonominė, ar karinė, technologinė ar geopolitinė, – sakė ji. – Ir nors daugeliui iš mūsų tai gali nepatikti, privalome priimti pasaulį tokį, koks jis yra dabar.“
U. von der Leyen taip pat perspėjo, kad įtampa su Jungtinėmis Valstijomis dėl Grenlandijos padrąsintų Vakarų varžovus, o JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti muitus sąjungininkams europiečiams pavadino neteisingu.
„Jei dabar nersime į pavojingą sąjungininkų (santykių) blogėjimo spiralę, tai tik padrąsins tuos pačius priešininkus, kuriuos mes abu esame tvirtai pasiryžę laikyti už strateginio lauko ribų“, – Strasbūre europarlamentarams kalbėjo U. von der Leyen.
„Esame kryžkelėje. Europa teikia pirmenybę dialogui ir sprendimams, tačiau esame visiškai pasirengę prireikus veikti vieningai, skubiai ir ryžtingai“, – pabrėžė ji.
Lūžis
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney antradienį pareiškė, kad JAV dominuojama pasaulinė valdysenos sistema patiria lūžį, po kurio aštrės didžiųjų valstybių konkurencija ir silpnės taisyklėmis grįsta tvarka. Todėl, pasak jo, mažiau galingos valstybės dabar neturi kito pasirinkimo, nei veikti išvien.
Savo emocingą kalbą politiniam ir finansiniam pasaulio elitui Kanados ministras pirmininkas sakė Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos kurorte Davose, dieną prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo kreipimąsi.
Praėjusiais metais į Kanados didžiąją politiką žengęs M. Carney ne kartą įspėjo, kad pasaulis nebegrįš į įprastas vėžes – iki D. Trumpo vyravusią tvarką.
Šią žinią jis pakartojo antradienio kalboje, kurioje D. Trumpo vardo neminėjo, bet pateikė JAV prezidento įtakos pasaulio reikalams analizę.
„Mes šiuo metu išgyvename lūžį, o ne pereinamąjį etapą“, – sakė Kanados ministras pirmininkas.
Jis pažymėjo, kad Kanadai buvo naudinga senoji „taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka“, įskaitant „Amerikos hegemoniją“, kuri „padėjo teikti viešąsias gėrybes: atvirus jūrų kelius, stabilią finansų sistemą, kolektyvinį saugumą ir paramą nesutarimų sprendimo struktūroms“.
Pasak M. Carney, dabar susiduriame su nauja realybe.
„Vadinkime daiktus tikraisiais jų vardais: tai didžiųjų valstybių konkurencijos intensyvėjimo sistema, kurioje galingiausios valstybės siekia savo interesų, naudodamosi ekonomine integracija kaip prievartos priemone“, – kalbėjo Kanados ministras pirmininkas.
Mažiau galingas valstybes ragino veikti išvien
Perspėdamas apie pavojus, kuriuos kelia pastangos sutaikinti (angl. appeasement) didžiąsias valstybes, M. Carney sakė, kad tokios šalys kaip Kanada nebegali tikėtis, jog „paklusnumas užtikrins saugumą“.
„To nebus“, – pabrėžė jis.
„Klausimas vidutinio dydžio galioms, tokioms kaip Kanada, nėra, ar reikėtų prisitaikyti prie šios naujos realybės, ar ne. Tai padaryti privalome. Klausimas mums yra tas, ar prisitaikysime paprasčiausiai pastatydami aukštesnes sienas, ar galbūt galime padaryti kažką ambicingesnio?“ – pridūrė Kanados ministras pirmininkas.
„Vidutinio dydžio galios turi veikti išvien, nes jei neturėsime vietos prie stalo, atsidursime meniu“, – pabrėžė M. Carney.
„Didžiosios galios kol kas gali sau leisti veikti vienos. Jos turi reikiamą rinkos dydį, karinius pajėgumus ir svertus diktuoti sąlygoms. Vidutinio dydžio galios to neturi“, – paaiškino Kanados ministras pirmininkas.
M. Carney savo kalbą Davose sakė po Kanados laikraščio „Globe and Mail“ pranešimų, kad Kanados kariuomenė parengė atsako į JAV invaziją modelį.
Du neįvardytus aukšto rango valdžios atstovus citavęs laikraštis teigė, kad Kanados reagavimo modelis yra orientuotas į sukilimo stiliaus taktiką – tokią, kokią Afganistane naudojo sovietų, o vėliau ir JAV pajėgoms pasipriešinę kovotojai.
Po 2024 m. rinkimų ir pirmaisiais naujos kadencijos mėnesiais D. Trumpas ne kartą vadino šiaurinę JAV kaimynę 51-ąja valstija ir teigė, kad susijungimas būtų naudingas Kanadai.
Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpo kalbos apie aneksiją nutilo, tačiau naktį savo socialiniame tinkle JAV prezidentas paskelbė žemėlapį, kuriame Kanada ir Venesuela nudažytos JAV vėliavos spalvomis, taip leidęs suprasti, kad Amerika kėsinasi užimti abi.
Susitikimo Davose darbotvarkę užgožė pastaruoju metu smarkiai suintensyvėję D. Trumpo grasinimai perimti Grenlandijos kontrolę, JAV prezidentui tikinant, kad jo planams dėl autonominės Danijos teritorijos kelio atgal nėra.
„Kanada tvirtai remia Grenlandiją ir Daniją ir visiškai pritaria jų išskirtinei teisei spręsti Grenlandijos ateitį“, – pabrėžė M. Carney.
Naujausi komentarai