„Esu labai susirūpinęs dėl Europos ekonomikos“, – penktadienį CNBC sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos banko vadovas.

Ketvirtadienį ECB patikslino savo lūkesčius dėl euro zonos 2025 m. BVP augimo iki 0,9 proc., palyginus su anksčiau prognozuotu 1,1 proc. Paskutinį kartą pagal sezoniškumą pakoreguotas euro zonos BVP šiek tiek padidėjo ketvirtąjį ketvirtį (0,1 proc.).

„Specialiosios investicijos Europoje, sakyčiau, yra ganėtinai menkos. Prireiks ketverių metų, kol sugrįžime į 2023 m. privataus sektoriaus investicijų lygį, šešerių, kalbant apie investicijas į būstą, o į 2022 m. lygį sugrįšime tik 2028 m.“, – aiškino jis.

„Tai skaičiai, keliantys klausimų dėl Europos ekonomikos atsigavimo“, – pridūrė M. Centeno.

Pastaraisiais mėnesiais Jungtinių Valstijų administracijai nuolat grasinant muitais, nerimas dėl vangios Europos ekonomikos sustiprėjo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau įvedė muitus kelių pagrindinių JAV prekybos partnerių importui ir leido suprasti, kad kitu taikiniu gali tapti Europa. Vis dėlto JAV pozicija dažnai keičiasi.

„Tarifai yra mokesčiai, o mes žinome, kad mokesčiai turi labai aiškų poveikį ekonomikai“, – penktadienį CNBC sakė M. Centeno ir perspėjo, kad iš muitų karo galiausiai naudos negaus niekas.

Teigiama perspektyva galėtų būti Europos Sąjungos gynybos išlaidų didinimas. Jei tokie paketai bus „gerai apgalvoti“, jie gali turėti teigiamą poveikį Europos ekonomikai, teigė M. Centeno.

Jis taip pat užsiminė apie ECB palūkanų normų perspektyvas, leisdamas suprasti, kad numatomas tolesnis jų karpymas.

„Iš tiesų manome, kad kelias aiškus: nors pastarieji palūkanų normų karpymai buvo įgyvendinti dėl to, kad Europos ekonomika stagnuoja, savo baziniame scenarijuje esame numatę, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija pasieks 2 proc., tačiau tai apima tolesnį palūkanų normų koregavimą“, – sakė jis.

Visgi centrinis bankas turi išlikti „atviras“ ir laikytis nuo duomenų priklausančio požiūrio, ypač turint omenyje dabartinį ekonominės politikos neapibrėžtumą, apibendrino M. Centeno.