Danai ir vėl pripažinti laimingiausiais pasaulyje: kokia jų paslaptis?

Danija, turbūt labiau žinoma dėl pramanyto melancholiško princo Hamleto, svarsčiusio apie savižudybę, ir nuožmių plėšikų vikingų, vėl buvo pripažinta šalimi, kurios žmonės jaučiasi laimingiausi.

Trečiadienį Jungtinės Tautos, atlikusios tyrimus 156 šalyse, oficialiai paskelbė: danai yra laimingiausi pasaulyje žmonės.

39 metų socialinis darbuotojas Knudas Christensenas žino vieną priežastį, kodėl jo tėvynainiai dėl gyvenimo nerimauja mažiau negu kiti: jie jaučiasi saugūs šalyje, kurioje stichinės nelaimės retos, korupcija maža, o drastiškų įvykių beveik nepasitaiko.

„Mes neturim rūpesčių, – šypsodamasis sakė K.Christensenas vienoje Kopenhagos gatvėje netoli sostinės rotušės. – Ir jeigu dėl jo nors nerimaujame, tai dėl orų. Ar šiandien lis? Ar diena liks apsiniaukusi? Ar bus šalta?“

5,6 mln. gyventojų turinti Skandinavijos šalis anksčiau jau dukart pelnė laimingiausios pasaulyje valstybės titulą nuo 2012 metų, kai JT pradėjo vertinti šį rodiklį, remdamasi įvairiais veiksniais: duomenimis apie gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, santykius šeimose, darbo saugumą ir socialinius veiksnius, tokius kaip politinė laisvė ir valdininkų korupcija.

Egalitarinė Danija, kurios viešajame sektoriuje moterys sudaro 43 proc. darbuotojų, yra žinoma dėl visokeriopos ir dosnios gerovės sistemos, kuri savo piliečiais rūpinasi nuo lopšio iki kapo.

Tik nedaugelis šioje šalyje skundžiasi dideliais mokesčiais, nes mainais gauna nemokamą sveikatos apsaugą, kurioje visi turi teisę be papildomo mokesčio kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją ir gydytis ligoninėse. Iš mokesčių taip pat finansuojamos mokyklos ir universitetai, o mėnesinės stipendijos studentams gali būti mokamos iki septynerių metų.

Daugelis jaučiasi užtikrinti, kad netekus darbo arba susirgus valstybė jais pasirūpins.

Kolumbijos universiteto mokslininkas Jeffrey Sachsas (Džefris Saksas), prisidėjęs rengiant šią ataskaitą, sakė, kad laimė ir gerovė turėtų būti kiekvienos šalies darbotvarkėje.

„Žmonių gerovė turėtų būti didinama laikantis holistinio požiūrio, apimančio ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius tikslus“, – sakoma jo pranešime, paskelbtame prieš trečiadienį Romoje įvyksiantį „2016-ųjų pasaulio laimės ataskaitos“ (World Happiness Report 2016) oficialų pristatymą.

Katalikų Bažnyčia sveikina šią studiją, sakydama, kad laimės pojūtis yra „susijęs su bendruoju gėriu, kuris yra katalikų socialinio mokymo centre“, pažymėjo vyskupas Marcelo Sanchezas Sorondo (Marselas Sančesas Sorondas), vienas svarbiausių popiežiaus Pranciškaus patarėjų Vatikane.

Odensės mieste įsikūrusiame Pietų Danijos universitete dirbantis demografijos ir epidemiologijos profesorius Kaare Christensenas (Karė Kristensenas) sakė, kad danams nedaug tereikia, kad jie pasijustų laimingi.

„Jie džiaugiasi tuo, ką gauna. Danai neturi didelių lūkesčių dėl to, ką jie daro arba kas jiems nutinka“, – aiškino mokslininkas.

Orhuso, antrojo didžiausio Danijos miesto, universiteto ekonomikos profesorius Christianas Bjoernskovas (Kristianas Bjornskovas) savo ruožtu įsitikinęs, kad laimės pojūtis labai susijęs su pasitikėjimu savimi ir galimybe apsispręsti.

„Danai pasitiki vieni kitais... kai mes einam išvien, mums gali pasisekti, – sakė jis. – Jie taip pat tvirtai tiki galintys patys spręsti, kaip jiems gyventi.“

Laimingiausiomis šalimis po Danijos buvo pripažinta Šveicarija, Islandija ir Norvegija, taip pat Suomija, Kanada, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Australija ir Švedija. Jungtinės Valstijos atsidūrė 13-oje vietoje – dviem pakopomis aukščiau negu pernai.