D. Trumpas ketina atšaukti teisę į JAV pilietybę

Nors D. Trumpas tvirtino galintis pakeisti tą pataisą savo įsaku, tai toli gražu nėra tiesa: JAV nustatytas tam tikras konstitucijos keitimo procesas, o prezidento įsakas tokios galios neturi.

Šie JAV prezidento komentarai pasirodė likus vos savaitei iki svarbių vidurio kadencijos rinkimų. D. Trumpas siekia, kad juose daugiausia dėmesio būtų skiriama imigracijos klausimui.

Šis netikėtas pranešimas nuskambėjo interviu JAV naujienų portalui „Axios“, dalis kurio buvo paskelbta antradienį po to, kai D. Trumpui perspėjant dėl migrantų „įsiveržimo“ prie Meksikos sienos buvo pasiųsta daugiau nei 5 tūkst. karių.

Teisę į JAV pilietybę visiems šalyje gimusiems asmenims garantuoja 14-oji Konstitucijos pataisa. Norint pakeisti konstituciją, reikalingas dviejų trečdalių Kongreso narių pritarimas, kuris beveik neįsivaizduojamas šiandieniniuose Atstovų Rūmuose ir Senate, kur politinės jėgos yra pasidalinusios beveik po lygiai.

Tačiau D. Trumpas interviu sakė esąs įsitikinęs, kad pakeitimui užteks jo parašo.

„Man visuomet būdavo sakoma, kad (norint pakeisti tą tvarką) reikia Konstitucijos pataisos. Žinote, ką? Nereikia, – sakė D. Trumpas „Axios“. – Dabar kalbama, kad galiu tai padaryti tiesiog (paskelbęs) vykdomąjį įsaką.“

Prezidentas 14-ąja Konstitucijos pataisa nepatenkintas dėl to, kad joje numatyta, jog JAV gimusiems vaikams automatiškai suteikiama Jungtinių Valstijų pilietybė, nepriklausomai nuo to, ar jų tėvai yra šalyje legaliai, ar nelegaliai.

„Esame vienintelė šalis pasaulyje, į kurią atvyksta žmogus, susilaukia vaiko, ir jis iš esmės 85 metus būna Jungtinių Valstijų piliečiu, gaunančiu visą tą naudą. Tai – absurdiška. Tai yra absurdiška ir turi baigtis“, – pareiškė D. Trumpas.

Iš tiesų, nors dauguma pasaulio valstybių jose gimusiems kūdikiams nesuteikia pilietybės automatiškai, tačiau daugiau nei dvi dešimtys valstybių laikosi tokios tvarkos. Tarp tokių yra ir Kanada, kur pilietybę gauna ir nelegaliai šalyje esančių migrantų vaikai.

JAV vadovas sakė kalbėjęsis šiuo klausimu su teisininku, o pakeitimai esą jau rengiami.

„Tai įvyks (paskelbus) vykdomąjį įsaką“, – tvirtino D. Trumpas.

Skirta rinkėjams

Konstitucinė pataisa skelbia, kad „visi asmenys, gimę arba natūralizuoti Jungtinėse Valstijose ir taip priklausantys jų jurisdikcijai, yra Jungtinių Valstijų ir jų gyvenamosios valstijos piliečiai“.

Šis netikėtas D. Trumpo politinis pareiškimas išprovokuos intensyvias teisines diskusijas dėl šių žodžių interpretacijos ir kaip taikyti pagarbos reikalaujančios konstitucijos nuostatas šių laikų besikeičiančiame pasaulyje.

Iš D. Trumpo interviu ištraukų neaišku, kada jis planuoja įgyvendinti šį savo sumanymą. Tačiau akivaizdu, kad nors diskusijos dėl prigimtinės teisės užsitęs, prezidento iniciatyva nedelsiant turės stiprų poveikį rinkėjams prieš pat vidurio kadencijos rinkimus, kuriuose D. Trumpas siekia išnaudoti imigracijos problemą.

Artėjant lapkričio 6 dienos rinkimams, kuriuose opozicijoje esantys demokratai gali perimti bent dalį respublikonų turimos kontrolės Kongrese, D. Trumpas stengiasi kuo įtikimiau vaizduoti migrantų apgultą šalį.

Jo nurodymas artimiausiomis dienomis prie sienos dislokuoti tūkstančius kareivių, kurie prisidės prie tūkstančių ten dislokuotų Nacionalinės gvardijos karių, yra didžiausiais karinių pajėgų telkimas prie vienos pagrindinių JAV prekybos partnerių Meksikos sienos pastaraisiais metais.

Pasak D. Trumpo, ginkluotos pajėgos yra būtinos siekiant atremti kelių tūkstančių žmonių „karavaną“ iš skurstančių Centrinės Amerikos šalių, kuris lėtai juda į šiaurę, norėdamas patekti į Jungtinės Valstijas.

Dauguma šių migrantų bėga nuo jų šalyse įsitvirtinusių nusikaltėlių gaujų, tačiau D. Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad tarp šių bėgančių žmonių yra pavojingų asmenų.

„Prie mūsų pietinės sienos artėjančiame karavane yra daug gaujų narių ir tam tikrų labai blogų žmonių, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“. – Tai yra įsiveržimas į mūsų šalį, o jūsų laukia mūsų kariuomenė!“

Augantis prezidento priešiškumas imigracijai galėtų padėti jam susigrąžinti pozicijas po praėjusios savaitės įvykių, kai daugiau nei dešimčiai D. Trumpo kritikų buvo išsiųstos savadarbės bombos, o vienoje Pitsbergo žydų sinagojoje ginkluotas užpuolikas nušovė 11 žmonių.

Paaiškėjo, kad įtariamas siuntinius su sprogmenimis išsiuntęs Floridos gyventojas buvo aršus D. Trumpo rėmėjas. Savo ruožtu D. Trumpas sulaukė kaltinimų, jog savo nesantaiką sėjančiais prieš imigraciją nukreiptais pareiškimais kursto neapykantą ir smurtą.