Bankų ribojimai

Pardavęs automobilį, Muhammadas nunešė 10 tūkst. šekelių (apie 2 500 eurų) čekį į savo banką, bet jam nebuvo leista pervesti į sąskaitą šių pinigų.

„Jei norite tik įnešti pinigų į banką, jie jų nepriims, – pasakojo trijų vaikų tėvas iš Ramalos, kuris prašė likti anonimu, kad apsaugotų savo privatumą. – Net jei tai susiję su pinigų pervedimu ar čekiu, kurį reikia įnešti į sąskaitą, tai sudėtinga.“

Taigi jis laukė, laikydamas čekį rankoje, ir tuštino sąskaitą, kol galiausiai pasiekė reikiamą ribą. Tada bandė vėl į ją įnešti pinigų.

Tokia patirtis tapo įprasta visame Vakarų Krante. Daugiau nei 30 metų vykdyta Izraelio politika leido Palestinos bankams kaupti šekelių perteklių. Tai paskatino Palestinos administraciją uždrausti priimti daugiau pinigų, o šis sprendimas stabdo vietos ekonomiką, kuri veikia Izraelio valiuta ir yra glaudžiai susijusi su Izraelio rinka.

Šekelių perteklius turėjo konkrečių pasekmių visoje teritorijoje ir sukėlė didelę likvidumo krizę regione, kuris ir be šios situacijos jautė ekonominę įtampą dėl karo Gazoje ir pačios PA nuolatinių finansinių problemų.

„Palestinos importas ir eksportas daugiausia vyksta į Izraelį ir iš jo, ir tai vyksta šekeliais, – „The Times of Israel“ leidiniui sakė ekonomikos ekspertas iš An-Najah universiteto Nabluse Sameh Al-Ata. – Daugelis palestiniečių dirba Izraelyje ir atlyginimą gauna šekeliais. Kasmet į Palestinos teritorijas atvyksta daugiau nei 2 mln. Izraelio piliečių arabų, jie apsiperka, valgo – už visa tai atsiskaitoma šekeliais.“

Valiutos keitimo politika

Problemos šaknys siekia Oslo susitarimus – 1994 m. Izraelio ir Palestinos sutartį, kuria buvo įsteigta Palestinos Autonomija. Susitarimų ekonominis priedas, žinomas kaip Paryžiaus protokolas, šekelį įvardija kaip oficialią Palestinos teritorijų valiutą. Palestinos bankai turėjo pasikliauti Izraelio banku keičiant valiutą, daugiausia į JAV dolerius ir Jordanijos dinarus.

Nors protokole nebuvo nurodyta, kiek valiutos galima keisti, jame buvo teigiama, kad, „siekiant išvengti nepageidaujamų užsienio valiutos kurso svyravimų, mėnesinės konvertavimo ribos bus nustatytos metiniuose ir pusmetiniuose Izraelio banko ir jo atitikmens – Palestinos pinigų valdybos – susitikimuose.“

Kasmet į Palestinos teritorijas atvyksta daugiau nei 2 mln. Izraelio piliečių arabų, jie apsiperka, valgo – už visa tai atsiskaitoma šekeliais.

1994 m. Oslo susitarimais įkurta Palestinos pinigų valdyba yra reguliavimo institucija, prižiūrinti Palestinos teritorijose veikiančius bankus, kurių dauguma buvo įsteigti gerokai prieš PA įkūrimą.

Praktiškai beveik tris dešimtmečius Izraelis taiko neoficialų valiutos keitimo limitą – 18 mlrd. šekelių per metus arba 4,5 mlrd. šekelių per ketvirtį. Šis skaičius išliko nepakitęs, nepaisant didelės infliacijos ir PA ekonomikos. Pasaulio banko duomenimis, PA bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo nuo 5 mlrd. JAV dolerių 2005 m. iki 17 mlrd. JAV dolerių 2023 m.

„Palestinos ekonomika pastaruosius 25 metus augo. Tai buvo tikras augimas, – teigė Al-Ataout. – Ši riba nebeatitinka Izraelio ir Palestinos ekonominių santykių masto.“

Palestinos pinigų valdyba neseniai viešame pareiškime pareiškė, kad Izraelis nustatė apribojimus ir lubas pinigų pervedimams. Kitaip tariant, ji nustojo konvertuoti šekelius, nerimaudama, kad bus viršytas metinis limitas.

Dėl šios politikos Palestinos bankai dabar turi vis didėjančias šekelių krūvas, kurių negali konvertuoti. Gegužės 29 d. Palestinos pinigų valdyba paskelbė neterminuotą pranešimą, kad bankai nustos priimti šekelius.

Atsakydamas į prašymą pateikti komentarą, Izraelio bankas šį mėnesį „The Times of Israel“ teigė: „Nurodymai ar direktyvos dėl šių klausimų nepasikeitė.“. Izraelio finansų ministerijos atstovas spaudai laikėsi analogiškos pozicijos ir leidiniui taip pat sakė, kad Finansų ministerijos nurodymai šiuo klausimu nepakito.

Juodoji rinka

Šekelių draudimas paaštrina jau esamą ekonominę krizę Vakarų Krante. Po „Hamas“ išpuolio 2023 m. spalio 7 d. smarkiai sumažinus Izraelio darbo leidimų palestiniečiams skaičių, teritorija neteko pagrindinio pajamų šaltinio. Dabar minėtas draudimas reiškia, kad palestiniečiai susiduria su įšaldytomis banko sąskaitomis, juodosios rinkos valiutos keityklų bumu ir vis didesniais kasdienės ekonominės veiklos sutrikimais.

„Jei nueinu įnešti čekį šekeliais, bankas atsisako jį priimti – vietoje to jie prašo Jordanijos dinarų, – „The Times of Israel“ su anonimiškumo sąlyga pasakojo vienas Nabluso gyventojas. – Jei bandysite banke išsikeisti šekelius į dinarus ar dolerius, jie to nepadarys.“

Jis paaiškino, kad Vakarų Krante pirmą kartą atsirado juodoji užsienio valiutos keitimo rinka, kurioje vartotojų šekeliai praranda vertę ir yra keičiami po keturis šekelius už JAV dolerį, o ne oficialiu maždaug 3,3 už JAV dolerį kursu.

Su sunkumais susiduria ne tik vietos gyventojai, – įstaigos ir įmonės taip pat neišvengia problemų. Ypač smarkiai nukentėjo Palestinos degalinės, kuriose klientai dažniausiai atsiskaito grynaisiais. Bankams atsisakius priimti sukauptas šekelių atsargas, kai kurios degalinės turėjo sumažinti jose atliekamų operacijų skaičių.

Liepos 2 d. Palestinos pinigų valdyba paskelbė, kad atnaujino perteklinių šekelių pervedimus iš Palestinos bankų į Izraelio bankus, pervesdama 4,5 mlrd. šekelių per trečiąjį iš keturių planuotų ketvirtinių pervedimų šiais metais.

Tačiau, pasak aukšto rango valdžios pareigūno Iyado Zaitawi, kuris davė interviu PA žiniasklaidai, tai tėra menka visos sumos dalis. Įpusėjus liepai Palestinos bankai vis dar laikė 13 mlrd. šekelių perteklių. I. Zaitawi pridūrė, kad šiuo metu bandoma derėtis su Izraeliu dėl metinės konversijos ribos padidinimo nuo 18 iki 25 mlrd. šekelių.

PA neturi pratikinių galimybių sukurti nepriklausomą valiutą, tam reikėtų Izraelio sutikimo ir ekonominio bendradarbiavimo, o tai būtų įmanoma tik pagal galutinio statuso susitarimą.

Grasino nutraukti ryšius

Krizė išryškina didelę Izraelio ir Palestinos teritorijų ekonominę tarpusavio priklausomybę. Abiejų šalių ekonomikos veikia kaip viena integruota sistema, turinti bendrą valiutą ir tarpvalstybinę prekybą.

Remiantis naujausiais Izraelio centrinio statistikos biuro duomenimis, 2022 m. Palestinos administracija buvo trečia pagal dydį Izraelio eksporto rinka, sudaranti 0,7 proc. Izraelio BVP. Tūkstančiai arabų izraeliečių studijuoja, lankosi ir apsistoja Vakarų Krante, o dešimtys tūkstančių palestiniečių dirba Izraelyje, daugiausia statybų sektoriuje ir žemės ūkyje.

Tačiau pastaruoju metu Izraelis ėmėsi veiksmų, siekdamas apriboti ekonominį koordinavimą su PA. Finansų ministras Bezalelis Smotrichas, kuris prižiūri valiutų keitimo politiką, išreiškė priešiškumą PA. Jis taip pat anksčiau įšaldė PA iš mokesčių sugeneruojamas pajamas, kurias renka Izraelis. Tai tapo atsaku į diplomatinius įvykius ar Palestinos politiką, kuriai priešinasi Izraelio vyriausybė.

Birželį, praėjus vos kelioms valandoms, kai Jungtinė Karalystė ir kitos šalys paskelbė sankcijas B. Smotrichui ir nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben Gvirui už smurto kurstymą prieš palestiniečius, B. Smotrichas įsakė panaikinti pagrindines apsaugos priemones, leidžiančias Izraelio ir Palestinos bankams bendradarbiauti. Jis ėmėsi veiksmų, leidžiančių panaikinti vadinamąją vyriausybės žalos atlyginimo garantiją, kuri apsaugo Izraelio bankus nuo atsakomybės, kai jie bendradarbiauja su Palestinos institucijomis.

Kad šis sprendimas įsigaliotų, B. Smotrichas turi jį oficialiai pasirašyti, o saugumo kabinetas – patvirtinti.

„Šiandien Izraelio finansų ministro tikslas – ekonomiškai išardyti Palestinos savivaldą“, – „The Times of Israel“ sakė Ženevos iniciatyvos, grupės, propaguojančios dviejų valstybių sprendimą Izraelio ir Palestinos konflikte, direktorius Nidalas Foqaha.

„Jei Izraelyje būtų kitokia vyriausybė, nebūtume tokioje situacijoje, – mano jis. – Izraelis neturi problemų priimti šekelius – tai jų valiuta.“