Pastarasis Romos katalikų bažnyčios vadovas postą paliko prieš beveik 600 metų – 1415 m. Vakar pasaulį apskriejo istorinė žinia – popiežius Benediktas XVI palieka postą.

Netikėtas pareiškimas

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis apgailestavo dėl popiežiaus Benedikto XVI sprendimo trauktis.

"Lenkiu galvą prieš dabartinio popiežiaus sprendimą. Jis parodo, kad jo intelektas nepaprastas, kultūra nepaprasta, jis pajėgia visur eiti, bet gal jau kūnas nebetarnauja. Man skaudu, tai buvo tikrai didis popiežius – savo pasaulio dydžiu, savo kultūra", – sakė A.J.Bačkis.

Daugeliui Šventojo Tėvo žinia nuskambėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė pabrėžė: "Tai faktiškai beveik tūkstantmečio precedentas. Absoliučios daugumos popiežių pareigas užbaigdavo mirtis. Žinia tikrai buvo netikėta."

"Tai buvo naujiena mums visiems", – taip vakar dienraščiui sakė Kauno akivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas.

Istorinis sprendimas

85 metų Benediktas XVI, kurio pasaulietinis vardas Josephas Aloisas Ratzingeris, žinią apie pasitraukimą paskelbė per susitikimą su Vatikano kardinolais. Jis sakė, kad dėl amžiaus nebeturi jėgų vadovauti.

"Reikalinga tiek kūno, tiek proto stiprybė – stiprybė, kuri per kelerius pastaruosius mėnesius manyje taip sumenko, kad turėjau pripažinti savo negebėjimą tinkamai eiti man patikėtos tarnybos", – sakė popiežius.

Benediktas XVI postą paliks vasario 28-ąją, o konklava, per kurią bus renkamas naujasis popiežius, bus sušaukta iki kovo pabaigos.

Vatikanas pareiškė, kad naujas popiežius bus išrinktas iki šv. Velykų. Pasak Federico Lombardi, Vatikano atstovo, konklavą būtų galima sušaukti per 15 ar 20 dienų po atsistatydinimo, nes nebūtina laikytis tradicinio gedulo laikotarpio.

Pretendentų pakeisti Benediktą XVI yra, tačiau tarp jų nėra akivaizdaus favorito, – tokia pati situacija buvo susiklosčiusi ir 2005 m.

Beveik šešis šimtmečius didžiausią pasaulio religinę bendruomenę valdantys popiežiai postą palikdavo tik mirdami. Pastarasis gyvas postą palikęs Bažnyčios vadovas buvo Grigalius XII.

Jis 1415 m. buvo priverstas užleisti postą per Konstancos visuotinį bažnytinį susirinkimą. Tada buvo panaikinta Vakarų bažnyčios schizma – pretenzijas į sostą buvo pareiškę dar du popiežiai iš Pizos ir Avinjono – Benediktas XIII ir Jonas XXIII. 1417 m. buvo išrinktas naujas popiežius Martynas V.

Per dviejų tūkstantmečių Bažnyčios istoriją Šventojo Tėvo tiarą savo noru yra nusiėmę penki pontifikai. Daug jų buvo nuversti arba ištremti. 21 popiežius yra pripažintas kankiniu, dar devyni laikomi kankiniais. Keturi Katalikų bažnyčios vadovai mirė tremtyje arba kalėjime, šeši buvo nužudyti, du mirė nuo sužalojimų, patirtų per riaušes, o vienas žuvo įgriuvus pastato stogui.

Griežtas konservatorius

Benediktas XVI Romos katalikų bažnyčiai pradėjo vadovauti 2005 m. po savo pirmtako Jono Pauliaus II mirties. Jis tapo vyriausiu kardinolu, išrinktu popiežiumi, nuo Klemenso XII laikų, kuriam 1730 m. taip pat buvo 78-eri.

Be to, Benediktas XVI yra pirmasis vokietis popiežius nuo Viktoro II (1055–1057 m.) laikų.

Būdamas kardinolas J.A.Ratzingeris buvo vienas artimiausių Jono Pauliaus II aplinkos asmenų. Jis laikomas konservatyvių pažiūrų, griežtu Katalikų bažnyčios tradicijų rėmėju, pelniusiu Dievo rotveilerio pravardę.

Benediktas XVI atvirai pasisakė prieš homoseksualumą, tos pačios lyties atstovų santuokas, eutanaziją, abortus, klonavimą, prezervatyvus ir moteris kuniges.

Nors Benediktas XVI pripažino, jog traukiasi dėl sveikatos, jo atstovai ramino, kad pontifikas neserga.

"Jokiomis ūmiomis ar kitokiomis ligomis pontifikas šiuo metu neserga, žinoma, derėtų atsižvelgti į popiežiaus amžių", – aiškino Vatikano atstovas F.Lombardi.

Benediktas XVI: faktai apie popiežių

• Benediktas XVI, kuris anksčiau buvo žinomas kaip Josephas Aloisas Ratzingeris, gimė 1927 m. balandžio 16 d. Marktlio prie Ino miestelyje Bavarijoje – pietinėje Vokietijos žemėje, kurioje dauguma gyventojų yra katalikai.

• Jis buvo įšventintas į kunigus 1951 m., maždaug tuo pačiu metu, kaip ir jo vyresnysis brolis Georgas. Tais pat metais jis tapo teologijos docentu, o būdamas vos 30-ies apsigynė teologijos daktaro laipsnį.

• 1958 m. jis pradėjo dėstyti teologiją Freizingo kolegijoje. J.A.Ratzingeris vėliau dėstė keliuose kituose Vokietijos universitetuose, įskaitant Bonos, Miunsterio ir Rėgensburgo.

• Būdamas 50-ies, J.A.Ratzingeris tapo Miuncheno ir Freizingo arkivyskupu, o netrukus buvo įšventintas į kardinolus.

• Jaunystėje būsimasis popiežius kurį laiką priklausė Adolfo Hitlerio jaunimo organizacijai ("Hitlerjugend"). Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, J.A.Ratzingeris buvo paimtas į kariuomenę ir tarnavo priešlėktuvinės gynybos dalinyje. 1945 m. amerikiečių kariai J.A.Ratzingerį buvo paėmę į nelaisvę. Paleistas į laisvę, J.A.Ratzingeris pasirinko teologijos studijas ir tapo kunigu.

• Didžiausią karjeros šuolį J.A.Ratzingeris atliko 1981 m., kai Katalikų bažnyčiai vadovavo Jonas Paulius II. Tada jis paskirtas Vatikano tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu.

• Teigiama, kad J.A.Ratzingerį su velioniu popiežiumi Jonu Pauliumi II siejo ypač glaudus ryšys. Iš gretimų šalių kilę dvasininkai visuomet rasdavo bendrą kalbą. Abu tarpusavy ne tik kalbėjo vokiškai, bet ir laikėsi vienodos nuomonės abortų legalizavimo, moterų šventinimo į kunigus, šeimų kūrimo klausimais.

Popiežiaus kreipimasis į kardinolus

"Brangūs broliai, pakviečiau jus į šią konsistoriją ne tik dėl trijų kanonizacijų, bet ir norėdamas pranešti jums apie sprendimą, kuris labai svarbus Bažnyčios gyvenimui. Pakartotinai išnagrinėjęs savo sąžinę prieš Dievą, aš įsitikinau, kad mano jėgos dėl senyvo amžiaus nebėra tinkamos deramai vykdyti šv. Petro tarnystę. Puikiai suprantu, kad ši tarnystė dėl savo esminio dvasinio pobūdžio turi būti atliekama ne tik žodžiais ir darbais, bet ir maldomis bei kančiomis. Tačiau šiandieniame pasaulyje, kuriame vyksta tokie greiti pokyčiai ir purto klausimai, turintys didelę reikšmę gyvenimui ir tikėjimui, norint vadovauti šv. Petro sostui ir skelbti evangeliją, būtina dvasios ir kūno stiprybė – stiprybė, kuri per pastaruosius keletą mėnesių manyje taip sumažėjo, jog turiu prisipažinti nesugebantis adekvačiai atlikti man patikėtų pareigų. Dėl šios priežasties, gerai žinodamas šio veiksmo rimtumą, visiškai laisva valia aš atsisakau Romos vyskupo, šv. Petro įpėdinio pareigų, kurios man buvo patikėtos 2005 m. balandžio 19 d. Nuo 2013 m. vasario 28 d. 20 val. Romos sostas, šv. Petro sostas bus laisvas ir konklava turės išrinkti naują aukščiausiąjį pontifiką."

Kaip vyksta naujo popiežiaus rinkimai?

Popiežiaus atsistatydinimas yra numatytas bažnytinės teisės kodekse, nors tai retai įgyvendinama. Popiežius renkamas konklavoje. Joje dalyvauja Bažnyčios kardinolai. Tradicija numato, kad popiežius renkamas iš kardinolų, nors teoriškai konklava galėtų rinkti bet kurį tikintįjį. Konklava trunka tol, kol išrenkamas popiežius. Rinkimai vyksta Siksto koplyčioje. Per dieną surengiami du balsavimai. Naujas popiežius išrenkamas tada, kai vienam kandidatų paramą išreiškia du trečdaliai kardinolų. Tiesa, jei konklava užsitęsia daugiau nei dvi savaites, įsigalioja paprastos daugumos taisyklė. Anksčiau per konklavą kardinolai negalėdavo palikti Siksto koplyčios, tačiau 1996 m. Jonas Paulius II įvedė pataisą, pagal kurią kardinolai vykstant konklavai gyvena ne koplyčioje, o Vatikane pastatytame viešbutyje ir net gali tarp balsavimų pasivaikščioti po uždarus Vatikano sodus.

Atsistatydinę popiežiai ir jų istorijos

Per dviejų tūkstantmečių Bažnyčios istoriją Šventojo Tėvo tiarą savo noru yra nusiėmę penki pontifikai.

• 1045 m. Benediktas IX, pagarsėjęs kaip vienas labiausiai susikompromitavusių Bažnyčios vadovų, pardavė popiežiaus postą savo krikštatėviui – dievobaimingam kunigui Giovanni Graziano, kad galėtų susituokti. Kaip teigiama, jis nesugebėjo įkalbėti savo išrinktosios už jo tekėti ir mėgino vėl įsitvirtinti Romoje.

• 1046 m. G.Graziano, kuris trumpam tapo popiežiumi Grigaliumi VI ir daugelio buvo laikomas tikru pontifiku, nepaisant Benedikto IX mėginimų smurtu susigrąžinti tiarą, buvo priverstas atsistatydinti dėl kaltinimų, kad jis nusipirko Šventojo Tėvo titulą.

• 1294 m. Celestinas V – paprastas atsiskyrėlis, kuris buvo išrinktas popiežiumi, siekiant užbaigti kardinolų ginčus – pasirodė nesantis pajėgus vadovauti Bažnyčiai ir atsistatydino po kiek ilgesnio nei penkių mėnesių valdymo. Jis paskelbė bulę, suteikiančią pontifikams galimybę pasitraukti iš posto, ir taip atvėrė kelią sau pačiam pasitraukti.

• 1415 m. popiežius Grigalius XII atsistatydino, kad užbaigtų Vakarų schizmą.

• 1804 m. Pijus VII pasirašė dokumentą dėl pasitraukimo iš popiežiaus sosto, prieš išvykdamas į Paryžių karūnuoti Prancūzijos imperatoriaus Napoleono. Tas dokumentas turėjo įsigalioti, jeigu pontifikas būtų buvęs įkalintas Prancūzijoje.