„Mes labai viliamės ir tikimės, kad politinių kalinių paleidimo procesas tęsis“, – sakė A. Bialiackis. Jis kalbėjo Osle, po susitikimo su komitetu, 2022-aisiais jam skyrusiu Nobelio taikos premiją.
„Šiuo metu tai mums turbūt svarbiausia problema“, – nurodė A. Bialiackis.
„Žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir teisių aktyvistai vis dar kalėjime“, – interviu AFP Norvegijos sostinėje sakė jis.
„Todėl labai svarbu palaikyti spaudimą Baltarusijos vyriausybei, (autoritariniam prezidentui Aliaksandrui) Lukašenkai, kad visi politiniai kaliniai būtų išlaisvinti“, – pridūrė A. Bialiackis.
Baltarusija po derybų su JAV gruodžio 13 dieną paleido 123 politinius kalinius. Tarp išlaisvintųjų – 63-ejų A. Bialiackis, žinomi opozicijos veikėjai Maryja Kalesnikava, Viktaras Babaryka, Maksimas Znakas, rašytojas ir visuomenininkas Pavelas Seviarynecas.
Skelbiama, kad už kalinių paleidimą JAV atšaukė sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms.
A. Bialiackis įkūrė žmogaus teisių gynimo centrą „Viasna“ ir dešimtmečius dokumentavo žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje.
Nuo 1994 metų šalį valdantis A. Lukašenka laiko jį asmeniniu priešu.
Kai 2022 metais, praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, jam buvo paskirta Nobelio taikos premija, jis buvo kalėjime. Tų metų premija buvo bendrai skirta jam, Rusijos žmogaus teisių gynimo grupei „Memorial“ ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centrui“.
Apdovanojimų ceremonijoje Osle jam atstovavo žmona Natalija Pinčiuk.
Lankydamasis Osle, kur dabar gyvena jo žmona, A. Bialiackis pirmą kartą susitiko su penkiais Nobelio komiteto nariais, jam buvo įteiktas Nobelio diplomas.
„Buvau labai nustebęs, kai sužinojau, kad gavau premiją. Nemaniau, kad tai įmanoma“, – per vertėją sakė jis.
„Žinojau, kad mano pavardė yra nominuotųjų sąraše, bet kadangi buvo tiek daug kitų kandidatų, tokių nusipelniusių žmonių, niekada negalvojau, kad tai galėtų nutikti man“, – pridūrė jis.
„Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra daugiau nei 1 100 politinių kalinių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)