Tai pirmieji politinių kalinių išlaisvinimai nuo tada, kai Delcy Rodriguez pradėjo eiti laikinosios prezidentės pareigas. Jai paramą išreiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad leis jai valdyti tol, kol ji suteiks JAV prieigą prie Venesuelos naftos.
Tarp ketvirtadienį paleistų asmenų taip pat yra buvęs opozicijos kandidatas į prezidentus Enrique Marquezas, kuris 2024 metų rinkimuose metė iššūkį N. Maduro.
„Viskas baigta“, – vietinio žurnalisto nufilmuotame vaizdo įraše sakė jis.
Baltieji rūmai įvertino D. Trumpo pastangas užtikrinant Venesuelos politinių kalinių laisvę.
„Tai vienas iš pavyzdžių, kaip prezidentas naudoja maksimalias įtakos priemones, kad padarytų gera amerikiečiams ir venesueliečiams“, – teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pavaduotoja Anna Kelly.
D. Trumpas penktadienį pareiškė atšaukęs antrą išpuolių bangą prieš Venesuelą po to, kai ši savaitę pradėjo paleisti daug politinių kalinių.
„Venesuela paleidžia didelį skaičių politinių kalinių kaip „taikos siekimo“ ženklą (...) Dėl šio bendradarbiavimo aš atšaukiau anksčiau numatytą antrą atakų bangą“, – sakė jis savo „Truth Social“ platformoje.
„Mažiausiai 100 milijardų dolerių bus investuota DIDŽIŲJŲ NAFTININKŲ, su kuriais visais šiandien susitiksiu Baltuosiuose rūmuose“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį D. Trumpas interviu, transliuotame per televiziją „Fox News“, išplėtė savo grasinimus narkotikų prekeiviams ir pridūrė, kad JAV taikysis į kartelius sausumoje.
Nuo rugsėjo pradžios Vašingtono pajėgos taikosi į įtariamus narkotikų kontrabandos laivus Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Pranešama, kad per šiuos išpuolius žuvo mažiausiai 107 žmonės, o 31 laivas buvo sunaikintas.
„Mes ketiname pradėti kovą su karteliais sausumoje. Karteliai valdo Meksiką“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Venesuelos parlamento pirmininkas Jorge Rodriguezas anksčiau ketvirtadienį nurodė, kad „didelis skaičius Venesuelos ir užsienio piliečių“ nedelsiant paleidžiami vardan „taikaus sambūvio“.
Tačiau išsamesnės informacijos apie kalinių paleidimą jis nepateikė.
Venesuelos opozicijos lyderė ir Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado socialiniuose tinkluose pasveikino kalinių paleidimą, teigdama, kad neteisybė netruks amžinai.
D. Trumpas „Fox News“ pridūrė, kad kitą savaitę planuoja surengti derybas su M. C. Machado.
„Tegul tai būna tikra“
Ispanijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad tarp išlaisvintų asmenų yra garsi Ispanijos ir Venesuelos pilietybes turinti aktyvistė Rocio San Miguel.
Ji buvo įkalinta 2024-ųjų vasarį dėl tariamo pasikėsinimo nužudyti N. Maduro. Aktyvistė šiuos kaltinimus neigia.
Skelbiama, kad ketvirtadienio popietę buvo sustiprintas saugumas prie liūdnai pagarsėjusio Venesuelos sostinės sulaikymo centro „El Helicoide“, paprastai naudojamo politiniams kaliniams laikyti.
Gausi šeimų grupė ketvirtadienį rinkosi prie sulaikymo centro įėjimo, tikėdamasi sulaukti žinių apie savo artimuosius.
„Jaudinuosi. Dieve, tegul tai būna tikra“, – naujienų agentūrai AFP sakė kalinto aktyvisto iš M. C. Machado partijos motina.
Antradienį D. Trumpas pareiškė, kad D. Rodriguez administracija uždaro „kankinimų kambarį“ Karakase, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.
JAV prezidento komentarai paskatino spėliones, kad laikinoji Venesuelos valdžia sutiko uždaryti „El Helicoide“.
Venesuelos žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos „Foro Penal“ duomenimis, šalies kalėjimuose yra daugiau kaip 800 politinių kalinių.
„Niekas nepasidavė“
N. Maduro buvo sučiuptas ir išskraidintas į Niujorką per šeštadienį surengtą JAV pajėgų operaciją; Karakasas teigia, kad jos metu žuvo apie 100 žmonių.
N. Maduro ir jo žmona Cilia Flores Niujorke teisiami dėl kaltinimų prekyba narkotikais ir terorizmu.
D. Trumpas teigia, kad JAV valdys Venesuelą pereinamuoju laikotarpiu ir naudosis jos naftos ištekliais ne vienus metus.
Ketvirtadienį laikinoji šalies prezidentė tvirtino, kad Venesuela „nėra pavaldi ar pavergta“.
„Niekas nepasidavė. Kai JAV pajėgos puolė, vyko kova už tėvynę“, – sakė ji per žuvusių venesueliečių pagerbimo ceremoniją.
Tūkstančiai N. Maduro šalininkų ketvirtadienį susirinko Karakase, reikalaudami jo paleidimo.
Tuo tarpu JAV Senatas ketvirtadienį žengė svarbų žingsnį link rezoliucijos priėmimo, siekdamas apriboti karinius veiksmus prieš Venesuelą. Tačiau manoma, kad ši rezoliucija susidurs su pasipriešinimu Atstovų Rūmuose, kur dominuoja respublikonai.
Naftos perdavimas
Nafta tapo pagrindiniu JAV kontrolės svertu Venesueloje, kuri turi didžiausias pasaulyje šio iškastinio kuro atsargas.
Anksčiau šią savaitę Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė, kad laikinoji Venesuelos vyriausybė perduos JAV iki 50 mln. barelių naftos ir pridūrė, kad pats kontroliuos gautas pajamas.
Jis pridūrė, kad šiuo atveju Venesuela gautus pinigus panaudotų JAV gamybos produktams pirkti.
Trečiadienį D. Rodriguez gynė planuojamus naftos pardavimus Vašingtonui, sakydama, kad jie nėra „neįprasti“.
Tačiau gyventojų Karakase nuomonės šiuo klausimu smarkiai išsiskyrė.
„Manau, kad turėsime daugiau galimybių, jei nafta bus Jungtinių Valstijų, o ne vyriausybės rankose“, – sakė 26 metų Jose Antonio Blanco.
D. Trumpas penktadienį planuoja susitikti su naftos kompanijų vadovais.
JAV prezidentas taip pat įspėjo D. Rodriguez, kad ji sumokės „labai didelę kainą, tikriausiai didesnę nei N. Maduro“, jei ji nesilaikys jo darbotvarkės.
„Jos galia ateina iš Vašingtono, – AFP nurodė buvęs Venesuelos informacijos ministras Andresas Izarra. – Jei Trumpas nuspręs, kad ji nebereikalinga, ji bus pašalinta kaip Maduro“.
(be temos)