Armėnijoje gruodį rengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai

Parlamento paleidimas buvo svarbi premjero pareigas einančio N. Pašiniano pergalė. Jo pastangoms reformuoti 3 mln. gyventojų turinčią Armėniją kelis mėnesius trukdė valdančioji partija.

Gegužę po masinių protestų į valdžią atėjęs N. Pašinianas sakė, kad parlamentas buvo paleistas „laikantis įstatymų“, nes įstatymų leidėjams du kartus per pastarąją savaitę nepavyko patvirtinti premjero kandidatūros.

„Šiandien pirmąkart paleidžiamas parlamentas ir pirmąkart turėsime pirmalaikius rinkimus, – prieš ketvirtadienio balsavimą sakė N. Pašinianas. – Užtikrinsime visiškai sąžiningus ir legitimius rinkimus, o visa kita – žmonių rankose.“

Su Armėnijos prezidentu Armenu Sargsianu susitarta, kad rinkimai vyks gruodžio 9 dieną, nurodė N. Pašinianas.

Šią datą prezidentas vėliau ketvirtadienį patvirtino dekretu.

43 metų buvęs žurnalistas N. Pašinianas į valdžią atėjo gegužės mėnesį, po kelias savaites vykusių protestų, kuriems jis vadovavo. Protestai privertė atsistatydinti ankstesnį premjerą Seržą Sargsianą.

Analitikų teigimu, populiaraus politiko partija gruodžio rinkimuose yra beveik užsitikrinusi pergalę, nes N. Pašinianas vykdo savo kampaniją, kuria siekia performuoti šalies politinį jėgų išsidėstymą.

„Pirmalaikių rinkimų rezultatas gana nuspėjamas: gruodį Pašinianas kontroliuos parlamentą“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Vigenas Chakobianas.

Nedidelei opozicijos partijai vadovavęs parlamentaras N. Pašinianas išpopuliarėjo pažadėjęs atsikratyti plačiai šalyje paplitusio kyšininkavimo, jau seniai tapusio pasipiktinimo armėnų lyderiais priežastimi.

Vis dėlto nauja N. Pašiniano vyriausybė nesutarė su S. Sargsiano Respublikonų partija, turėjusia parlamento daugumą ir kliudžiusia vykdyti reformas.

Reguliarieji rinkimai buvo numatyti 2022 metais, tačiau N. Pašinianas praėjusį mėnesį atsistatydino iš premjero posto, kad galiausiai būtų paskelbtas pirmalaikis balsavimas.

Jis dukart iškėlė savo kandidatūrą užimti ministro pirmininko pareigas, tačiau su parlamento frakcijomis susitarė, kad už jį nebus balsuojama.

Pagal Armėnijos konstituciją po premjero ir vyriausybės atsistatydinimo parlamento frakcijos turi per septynias dienas iškelti naują kandidatą į premjerus. Jei parlamentas vyriausybės vadovo neišrenka, vėl per septynias dienas organizuojami kiti premjero rinkimai. Jei premjeras neišrenkamas ir antrą kartą, parlamentas paleidžiamas.

Pagal konstituciją pirmalaikiai parlamento rinkimai turi įvykti ne anksčiau kaip po 30 dienų ir ne vėliau kaip per 45 dienas po jo paleidimo.

„Reitingai labai aukšti“

Per pirmuosius penkis darbo premjero poste mėnesius jis vykdė subalansuotą užsienio politiką. Jis patikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad Armėnija liks ištikima Maskvos sąjungininkė, bet tuo pačiu metu stengėsi įtikti Vakarų lyderiams.

Per tarptautinį viršūnių susitikimą, kuris sostinėje Jerevane įvyko spalio mėnesį, N. Pašinianas šoko tradicinius armėnų šokius su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) ir mūvėjo tokias pačias kojines kaip Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo).

N. Pašiniano populiarumas Armėnijoje pastaraisiais mėnesiais tik didėjo.

Rugpjūčio mėnesį tūkstančiai armėnų skandavo jo vardą jam žengiant Jerevano gatvėmis su vizito atvykusia Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Politikos analitikas Stepanas Safarianas sakė, kad N. Pašinianas pirmalaikių rinkimų norėjo savo populiarumo viršūnėje.

„Šiuo metu pritarimo Pašinianui ir jo partijai reitingai yra labai aukšti, bet kas žino, kiek tai truks, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Štai kodėl jis labai norėjo užsitikrinti... pirmalaikius rinkimus kaip įmanoma greičiau.“

Rugsėjo mėnesį N. Pašiniano blokas pasiekė didžiulę pergalę municipaliniuose rinkimuose. Sostinėje, kur gyvena kone 40 proc. šalies gyventojų, šis blokas gavo daugiau kaip 80 proc. balsų.

Dabartinis parlamentas dirbs iki bus išrinktas naujas Nacionalinis Susirinkimas.

Tačiau valdančioji partija be pasipriešinimo nesitraukė. Praėjusį mėnesį S. Sargsiano partija priėmė įstatymo projektą, pagal kurį bus sunkiau paleisti parlamentą ir sušaukti pirmalaikius rinkimus.

Šis žingsnis išprovokavo naujus N. Pašiniano šalininkų protestus gatvėse.

N. Pašinianas tuo metu sakė, kad šio įstatymo projekto priėmimas „prilygsta kontrrevoliucijai“.