Šeštadienį žurnale „The Atlantic“ išleistame straipsnyje viršūnių susitikimą Aliaskoje istorikė vadina gėdingu, tačiau natūraliu per antrą D. Trumpo kadenciją vykusių procesų rezultatu.
„Apie Trumpo ir Putino susitikimą Aliaskoje nėra, ką daug pasakyti, galima tik pastebėti, kaip susipynė tragedijos ir farsas elementai. Amerikos gyventojams buvo gėda savo teritorijoje priimti žinomą ieškomą karo nusikaltėlį. (Jie turėjo jaustis – ELTA) pažeminti matydami, kaip JAV prezidentas atrodė it laimingas šuniukas, susitikęs su daug skurdesnės ir mažiau svarbios valstybės diktatoriumi, elgdamasis su šiuo kaip su viršesniuoju“, – rašo ji.
„Suprantu ir vertinu, kad daug ukrainiečių, europiečių ir, žinoma, amerikiečių palengvėjo, kad Trumpas nepaskelbė nieko blogesnio. Jis nereikalavo Ukrainos kapituliacijos ar teritorijų atidavimo. Jei nėra slaptų protokolų, galbūt kokių nors verslo sandorių, apie kuriuos mes dar nežinome, Ankoridžas tikriausiai nebus įsimintinas kaip viena iš istorijos nusikaltimų vietų, nauja Miuncheno konferencija ar Molotovo-Ribentropo paktas. Bet tai – labai žema kartelė.
Ankoridžą geriau suprasti ne kaip kažko naujo pradžią, o kaip ilgo proceso kulminaciją. JAV naikinant savo užsienio politikos priemones, šiai administracijai atleidinėjant žmones, kurie moka jas naudoti, mūsų gebėjimas greitai veikti mažės. Nuo Iždo departamento iki JAV pasaulinės žiniasklaidos agentūros, nuo Valstybės departamento iki Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro – viena po kitos agentūros yra sąmoningai ar netyčia silpninamos politinių paskyrimų, kurie yra nekvalifikuoti, bailiai arba priešiškai nusiteikę savo misijos atžvilgiu“, – rašo A. Applebaum.
Savo straipsnyje istorikė taip pat primena, kaip Baltųjų rūmų Ovaliajame buvo užsipultas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dukart sustabdytas ginklų tiekimas Ukrainai, sumažintos arba pagrasintos sumažinti lėšos nepriklausomai žiniasklaidai rusų kalba ir rusų opozicijai, taip pat radijo stočiai „Amerikos balsas“, patyliukais švelninamos sankcijos Rusijai.
„Kiekvienas jo prezidentavimo mėnuo nesiimant veiksmų sustiprino Putino pozicijas, susilpnino mūsiškes ir pakenkė pačios Ukrainos pastangoms užbaigti karą“, – senatorių Jeanne Shaheen ir Elizabeth Warren pareiškimo ištrauką savo straipsnyje cituoja A. Applebaum.
Istorikė pažymi, kad nors visiems šiems veiksmams Amerikos žiniasklaidoje neskiriama daug dėmesio, Rusijos televizijoje jie šlovinami. O svarbiausia, visa tai labai gerai mato V. Putinas.
„Todėl Rusijos prezidentas aiškiai yra padaręs išvadą: Trumpas, vartojant žodžius, kuriuos šis kadaise metė Zelenskiui, neturi kortų“, – rašo A. Applebaum.
„Trumpas išties sako, kad nori užbaigti karą Ukrainoje, o kartais jis taip pat aiškina, jog yra piktas dėl to, kad Putinas to nenori. Tačiau jei JAV nėra pasirengusios naudoti jokių ekonominių, karinių ar politinių priemonių, kad padėtų Ukrainai, jei Trumpas netaikys jokio diplomatinio spaudimo Putinui ar naujų sankcijų Rusijos ištekliams, tuomet JAV prezidento puoselėjamą norą būti laikomu taikdariu galima drąsiai ignoruoti“, – priduria ji.
„JAV neturi kortų, nes jas išdalijome. Jei kada nors norėsime vėl jas panaudoti, turėsime jas atgauti: apginkluoti Ukrainą, išplėsti sankcijas, sustabdyti mirtinus dronų spiečius, sugriauti Rusijos ekonomiką ir laimėti karą. Tada bus taika“, – savo straipsnį užbaigia A. Applebaum.
Ukrainos prezidentas sekmadienį vėlai vakare atvyko į Vašingtoną, kur Baltuosiuose rūmuose vyksiančiose derybose dėl Ukrainos ateities kartu su juo dalyvaus NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir kelių didžiųjų Europos šalių vadovai.
