„Nuodinga demonizavimo politika“ daro pasaulį „labiau susiskaldžiusį, didina nelygybę ir nesaugumą“, Paryžiuje pristatydamas ataskaitą apie padėtį 2016 metais sakė „Amnesty“ vadovas Salilas Shetty (Salilas Šetis).

Dokumente sakoma, kad „priešinantis baimės kurstymas tapo pavojinga jėga pasaulio reikaluose“.

„Vis daugiau politikų, vadinančių save antiisteblišmentu, pasitelkia nuodingą retoriką, pjudančią, paverčiančią atpirkimo ožiais ir dehumanizuojančią ištisas žmonių grupes“, – konstatuoja ataskaitos autoriai.

Pasak S.Shetty, D.Trumpas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte (Rodrigas Dutertė) ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra tarp lyderių, naudojančių retoriką „mes prieš juos“.

Jų pasirinkta pabrėžiamos tapatybės politika skatina žmogus teisių padėties „pasaulinį blogėjimą“ ir žlugdo koordinuotą atsaką į masinius žiaurumus, sakoma „Amnesty“ ataskaitoje.

Šiame dokumente organizacija apžvelgė žmogaus teisių padėtį 159 šalyse.

„Pasiekėme tašką, kai nebėra jokios raudonos linijos. Beveik jokie veiksmai nebelaikomi pernelyg piktinamais arba nepateisinamais, – apgailestavo S.Shetty. – Šioje naujoje tikrovėje lengva įsivaizduoti distopinę ateitį, kur nevaržomas brutalumas taps nauja norma.“

Pasak jo, praeitais metais pasaulio „nebepriblokšdavo sąmoningi ligoninių ir mokyklų bombardavimai konfliktų zonose“.

Nors ir pripažįsta „daugelio pateikiamus dabartinių laikų ir padėties 4-o dešimtmečio Europoje sugretinimus“, S.Shetty sakė, kad „neturėtume būti fatalistai“.

Jis ragino „lyderius, bet ypač (paprastus) žmones, priešintis demonizacijos politikai“.

Lūžio taškas

S.Shetty pasmerkė D.Trumpo administracijos mėginimą atvykti migrantams ir pabėgėliams iš kai kurių šalių. Pasak jo, tokie veiksmai yra nežmoniški, neteisėti ir „tiesiog kvaili ... nes tai daro visus mus, ne vien žmones Jungtinėse Valstijose, mažiau saugius“.

JAV federaliniam teisėjui užblokavus draudimą atvykti visiems pabėgėliams arba bet kokiems žmonėms iš septynių musulmoniškų valstybių Baltieji rūmai planuoja šią savaitę paskelbti naują įsaką, leisiantį apeiti teismo sprendimą.

„Taigi, šalyje, sakydavusioje „Duokite man savo pavargusius, savo vargšus, savo užguitas mases, kurios trokšta laisvai kvėpuoti“ ... dabar veikia demonizavimo politika“, – sakė S.Shetty.

„Vienas pavojingiausių dalykų, įvykusių 2016 metais – kad pabėgėlius vis labiau pradėta prilyginti teroristams, ir tai yra labai sistemingas pokytis diskurse, naudojamame (tų), kas nori sukurti šį įspūdį ... nesiremiant beveik jokiais įrodymais“, – pabrėžė jis.

Londone įsikūrusi „Amnesty International“ atliko neįprastą žingsnį – pristatė savo ataskaitą Paryžiuje. S.Shetty aiškino, kad šis sprendimas buvo priimtas, nes šalis, kurioje po dviejų mėnesių vyks prezidento rinkimai, yra „žmogaus teisių lopšys“.

Tačiau mūsų dienomis Prancūzijos piliečių teisės dažnai suvaržomos vardan saugumo, pastebėjo „Amnesty“ vadovas.

„Pasaulyje yra nedaug šalių, kur žmogaus teisės būtų glaudžiau persipynusios su nacionaline dvasia negu Prancūzijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad dabar ši valstybė priartėjusi prie „lūžio taško“.

S.Shetty kritikavo Prancūzijos socialistų vyriausybės sprendimą keliskart pratęsti šalyje nepaprastąją padėtį, paskelbtą po 2015 metų lapkritį Paryžiuje surengtų teroro atakų, nusinešusių 130 žmonių gyvybių.

Sugriežtintos saugumo priemonės, išplečiančios policijos galias vykdyti kratas ir areštuoti asmenis, šalyje buvo palaikomos „visų politinių partijų“, pažymėjo S.Shetty.

„Vyriausybė visiškai atsakinga už žmonių apsaugą, bet ji turi būti proporcinga“, – sakė jis ir sukritikavo „traumuojančius reidus namuose ... visus nukreiptus prieš vieną religiją“.

„Esame labai susirūpinę dėl padėties čia, – perspėjo S.Shetty. – Pasaulis stebi Prancūziją.“

Vis labiau varžoma žodžio laisvė

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ atkreipia dėmesį į padidėjusį žodžio laisvės varžymą Rusijoje.

„Sugriežtinti apribojimai ... nuomonių reiškimo laisvei, susivienijimams ir taikiems susirinkimams“, – sakoma trečiadienį paskelbtoje metinėje organizacijos ataskaitoje.

Joje pažymima, kad Rusijos valdžia 2016 metais vykdė įstatymų griežtinimo šioje sferoje politiką.

Akivaizdžiausias tokios politikos pavyzdys, organizacijos nuomone, yra 2016 metų birželį priimtas kovos su terorizmu įstatymų paketas, kurį kritikai praminė „Didžiojo brolio“ priemonėmis.

„Pažymime, kad priimtos kovos su ekstremizmu įstatymų pataisos daug kuo prieštarauja įsipareigojimams, kuriuos prisiėmė Rusijos Federacija tarptautinės teisės srityje“, – sakė „Amnesty International“ vadovas Rusijoje Sergejus Nikitinas.

2016 metais į „užsienio agentų“ registrą buvo įtraukta dešimtys nepriklausomų, nekomercinių teisių gynimo, ekologijos, moterų teisių ir socialinių organizacijų, tarp jų – tarptautinė draugija „Memorial“, „viena pagrindinių nekomercinių organizacijų Rusijos Federacijoje, turinti ilgą istoriją“, pažymi „Amnesty International“.

Ataskaitoje taip pat kalbama apie „visur ir sistemingai taikomus kankinimus ir žiaurų elgesį“ Rusijos sulaikymo įstaigose ir kolonijose. Be to, „Amnesty International“ atkreipia dėmesį į problemą, kad kalinimo įstaigose ne visada suteikiama būtinoji medicinos pagalba.