Ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, teisiamas dėl 77 žmonių nužudymo Norvegijoje pernai liepą, trečiadienį teismo salėje spyriojosi ir nebuvo linkęs atsakinėti, kai prokurorai jį klausinėjo apie ryšius su „karingaisiais nacionalistais“.

„Žinau, kad ateinančias dvi valandas stengsitės paneigti mano (veiksmų) teisėtumą. Gal geriau tai praleiskime ir eikime prie išvados?“ - supykęs A.B.Breivikas prapliupo, kai jį klausinėjo prokurorė Inga Bejer Engh.

Per pirmuosius du jo bylos nagrinėjimo posėdžius A.B.Breivik atrodė ramus ir susikaupęs, prašydamas teismo jį išteisinti, tačiau aiškiai pareiškęs, kad pakartotų savo išpuolius, jeigu galėtų.

Tuo metu jis noriai atsakinėjo į prokurorų ir teismo pirmininkės Wenche Elizabeth Arntzen klausimus.

Tačiau trečiadienį kaltinamasis greitai nusivylė I.B.Engh klausimais dėl jo pareiškimų, esą jis palaikė ryšius su „karingaisiais nacionalistais“ Liberijoje ir Londone.

1 500 puslapių A.B.Breiviko manifeste, kuris buvo paskelbtas internete jo išpuolių dieną, šis 33 metų ekstremistas tvirtina priklausantis karingųjų nacionalistų tinklui „Knights Templar“, kurį įkūrė Londone kartu su kitais trimis žmonėmis 2002 metais.

Norvegijos policija nesugebėjo rasti šios organizacijos egzistavimo įrodymų.

Trečiadienį A.B.Breivikas sakė teismui, kad 2001 metais palaikė ryšius internetu su vienu žmogumi, kuris prisidėjo įkuriant „Knights Templar“.

Jis taip pat nurodė nuvykęs į Liberiją susitikti su vienu karinguoju serbų nacionalistu, tačiau atsisakė atskleisti jo vardą ir šio susitikimo detales.

„Nenoriu jums pateikti informacijos, kuri galėtų atvesti prie kitų asmenų arešto“, - pažymėjo jis.

Kai I.B.Engh paklausė, kodėl šie nacionalistai būtų norėję užmegzti su juo ryšius, A.B.Breivikas atsakė: „Galiu paklausti, koks yra jūsų argumentavimo tikslas?“

„Mėginate pasėti abejones, ar šis tinklas egzistuoja - toks jūsų tikslas. Tikiuosi, kad mažiau dėmesio skirsite manęs išjuokimui ir daugiau dėmesio esmei, - piktinosi jis. - Aš suinteresuotas nušviesti radikalizacijos procesą, tačiau nenoriu palengvinti jūsų delegitimizavimo strategijos.“

Tačiau prokurorė toliau uždavinėjo jai rūpimus klausimus.

„Nenoriu nieko apie tai kalbėti... Nenoriu daugiau pasakoti apie Liberiją... Nebenoriu apie tai pasakoti“, - pakartojo A.B.Breivikas, ragindamas I.B.Engh pagaliau pasiskaityti policijos apklausų medžiagą.

Teisėja perspėjo A.B.Breiviką, jog jeigu jis toliau neatsakinės į klausimus, tai gali būti panaudota prieš jį.

Trečioji bylos nagrinėjimo diena

33 metų kaltinamasis, vilkintis juodų kostiumą ir juodos bei baltos spalvos dryžuotą kaklaraištį, dar kartą pademonstravo ultradešiniųjų aktyvistų pasisveikinimą - kai buvo nuimti antrankiai, jis priglaudė dešinę ranką prie krūtinės ir ištiesė ją, sugniaužęs kumštį.

A.B.Breiviko parodymams išklausyti teismas skyrė pusšeštos dienos, tačiau kaltinamasis antradienį sakė, kad jam iš tiesų tereikia valandos (iš tikrųjų 73 minučių), kad išdėstytų savo islamofobinę ir prieš multikultūralizmą nukreiptą ideologiją, kuri esą paaiškina, kodėl jo atakos buvo „žiaurios, bet būtinos“.

Skaitydamas iš anksto pasiruoštą kalbą, A.B.Breivikas sakė susprogdinęs galingą bombą prie vyriausybinių pastatų Osle, o vėliau nušovęs 69 žmones, daugiausiai paauglius, netoli sostinės esančioje Utiojos saloje, kad apgintų „etninius norvegus“ nuo kylančio multikultūralizmo.

Jis taip pat pareiškė, kad „dar kartą tai padarytų“, jeigu tik galėtų.

Dėl žudynių prisipažinęs A.B.Breivikas tvirtino vykdęs „teisėtą savigyną“ ir neigė savo baudžiamąją kaltę.

Jeigu bus pripažintas psichiškai sveiku, A.B.Breivikas gali būti nuteistas kalėti 21 metus, tačiau įkalinimas gali būti neribotai pratęstas, jeigu jis bus pripažintas tebekeliančiu grėsmę visuomenei.

Jeigu būtų pripažinta, kad kaltinamojo psichika sutrikusi, jis būtų pasiųstas gydyti į uždarą psichiatrijos kliniką - galimai visam gyvenimui.