Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar

  • Teksto dydis:

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorių prof. Juozą Augutį stebina Lietuvoje dažnai girdimos kalbos, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, šalyje turėtų būti mažiau.  "Tai panašu į 30 ar 40 metų senumo požiūrį. Siūlyčiau tokiems švietimo "specialistams" apsilankyti inovatyviose, aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse. Jie pamatytų, kad absoliuti dauguma jų darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą. Didelė Lietuvos jaunimo dalis siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą ir tai yra didžiausias mūsų valstybės turtas, pasididžiavimas ir prielaida tapti gerovės valstybe", – teigė jis.

Daug pranašumų

Diskutuojant, kad Lietuva vis dar neturi nacionalinio susitarimo dėl švietimo ir koks jis turėtų būti, J.Augutis siūlo sukurti Lietuvoje tokią sistemą, kuri užtikrintų lygias galimybes ir leistų kiekvienam bendruomenės nariui įgyti tokį išsilavinimą, kokį jis gali pasiekti savo gabumais, motyvacija, pastangomis ir valia.

"Nemanau, kad yra teisinga ir tikslinga skirstyti, jog, tarkim, šiais metais 20 proc. baigusių abiturientų gali rinktis universitetines studijas, 50 proc. – studijas kolegijose, o likusieji – profesinį mokymą. Esu įsitikinęs, kad norinčiam toliau tobulėti asmeniui turėtų būti suteikiama tokia galimybė, nesvarbu, kokią poziciją šiuo metu jis užima. Ir tai ne utopija, sunkiai ar brangiai įgyvendinamas tikslas", – tikino rektorius.

Kaip parodė ir pandemijos situacija pasaulyje, daug svarbiau gebėti prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar, nei būti tik siauros specializacijos žmogumi.

Pasak jo, užsienio kapitalo įmonės, kurios šiuo metu sparčiai kuriasi Lietuvoje, daugiausia ieško darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą "Kodėl? Todėl, kad aukštasis išsilavinimas teikia ne tik specifinių, praktinių žinių, kurias dirbant galima tobulinti toliau ir įgyti darbinės praktikos, tačiau aukštasis išsilavinimas apima ir vidinę kultūrą, platesnį ir įvairiapusiškesnį mąstymą, kūrybiškumą, bendravimą ir bendradarbiavimą", – pastebėjo J.Augutis.

Du uždaviniai

– Kaip apibūdintumėte, kokie turėtų būti šiuolaikiniai studentai?

– Jis turėtų labai aiškiai suprasti, kad prieš jį – du iš pirmo žvilgsnio nesusiję, bet iš tiesų vienas kitą papildantys uždaviniai, kuriuos verta išspręsti.

Pirmasis – apgalvoti, kokią profesiją pasirinkti ir įgyti tokį išsilavinimą, kuris leistų jam prisitaikyti prie pokyčių ir reikalavimų kintančiame pasaulyje bei, žinoma, darbo rinkoje. Nepaisant to, kokią profesiją pasirenka studijuoti studentas, jis turėtų suprasti, kad be fundamentinių dalykų neapsieis. Šiandien tai informacinės technologijos, užsienio kalbos, tam tikrų technologijų įvaldymas ir suformuotas įprotis reguliariai mokytis ir tobulėti, nes niekas tiksliai nežino, kokių naujų žinių ar įgūdžių reikės po 20 metų. Todėl reikia nusiteikti, kad nuolatinis naujų žinių įsisavinimas yra būtina sąlyga norint sėkmingai veikti darbo rinkoje ir suspėti su naujovėmis.

Antrasis uždavinys – pasirinkus studijų programą aktyviai studijuoti ir naudotis universiteto teikiamomis galimybėmis jau nuo pirmo kurso. Studijų metai labai greitai prabėga, todėl papildomos veiklos, užsiėmimai ir konkrečios praktikos įgijimas dar studijų metais turėtų būti neatsiejama studijų dalis. Visa tai užtikrina sėkmingą startą darbo rinkoje ir pačiam studentui prideda pasitikėjimo savimi, savo idėjomis ir įgūdžiais, išmoko paskirstyti savo laiką, jėgas ir empatiją.

Profesijos nėra paveldimos

– Renkantis studijų programą, neretai mokinių apsisprendimui, ką ir kur studijuoti, įtaką padaro tėvai. Ką apie tai manote?

– Visų pirma, noriu pasakyti, kad nėra jokių įrodymų – nei medicininių, nei kitokių – kad profesija yra paveldima. Todėl, jei tėtis – geras chirurgas, tikrai nereiškia, kad jo vaikas irgi toks bus.

Norą patarti, linkint paties geriausio savo vaikui, aš visiškai suprantu. Tačiau patys tėvai dažnai neįvertina kartų skirtumų ir iš inercijos skatina rinktis kaip savo, arba labai praktišką, konkrečią specialybę. Tačiau, kaip parodė ir pandemijos situacija pasaulyje – daug svarbiau gebėti prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar, nei būti tik siauros specializacijos žmogumi, kuriam sunku keistis, o kartais net neįmanoma.

Tėvus skatinčiau pasitikėti savo vaikų pojūčiais ir jausena, įsiklausyti į jų nuomonę, nes dvyliktokai, besirenkantys specialybę, tikrai yra jau susiformavusios asmenybės. Dalis iš jų yra visiškai apsisprendę, dalis abejoja.

Vis dėlto tokių, kurie dar mokykloje yra apsisprendę ir demonstruoja reikiamus sugebėjimus konkrečiai specialybei bei motyvaciją renkantis pragmatišką specialybę, nėra dauguma. Visiems tiems, kurie tiksliai nežino, ko nori ir dar nėra išsigryninę konkretaus savo profesinio kelio, ką gali padaryti blogiausio to nenorėdami tėvai – skatinti rinktis konkrečią, labai specializuotą profesiją. Juk kuo profesija yra praktiškesnė, tuo labiau ji reikalauja iš karto susitelkti ir susiformuoti jai reikiamus įgūdžius. Taip paliekama labai nedaug erdvės kitoms veikloms ir fundamentiniams dalykams tobulinti, o tai, kaip minėjau, palieka kur kas mažiau galimybių keistis ateityje ir iš naujo prisitaikyti kintančioje darbo rinkoje.

– Ar studentai susidoroja su studijų pasirinkimo laisve universitete ir ką tai jiems suteikia?

– Turbūt reikėtų to klausti kiekvieno studento individualiai. Tačiau apibendrintai galėčiau patikinti, kad studentams galimybė patiems projektuoti savo studijas, atsižvelgiant konkrečiai į savo asmenines savybes, polinkius ir užmojus, yra labai didelis pranašumas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl vis dar nėra vokiečių Harvardo? "Kompetencijos iniciatyva norėjo Vokietijos universitetus įtraukti į geriausių tarptautinių universitetų reitingus. Šis tikslas buvo nepasiektas - ir vis dėlto tai padėjo Vokietijos tyrimams įgauti didesnį matomumą. Kur buvo vokiečių klaida? Prie geriausių pasaulio universitetų kuriasi galingos ir įtakingos korporacijos, kurios pritraukia jaunus ambicingus žmones iš viso pasaulio. Baigei studijas Stanforde - tau beveik garantuotas geras įėjimas į Silicio Slėnio sistemą. Va nuo ko reikia pradėti, o ne mesti truputį valdiškų pinigų į sieną, tikintis kad gal kas nors prilips. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Leonidas II
    Leonidas II

    Paskutinius rinkimų periodo mėnesius išgyvenančioje Rusijoje situacija vis sunkiau prognozuojama. Trečią dešimtmetį savuoju, „rusiškos demokratijos“ keliu einanti šalis visada laikėsi pilkojoje zonoje, kurioje neg...

    6
  • Pasiklydę karantine
    Pasiklydę karantine

    Kažin ką pasakytų šešėlinė lietuviškoji "valstiečių" vyriausybė, jei jiems įsipykę valdantieji staiga imtų ir pasektų australų pavyzdžiu, kurie jau nuo šios savaitės visus iš viešnagės Indijoj...

    2
  • Neprakukuok savo laimės
    Neprakukuok savo laimės

    Vieni gyventojai turtingi, kiti gyventojai neturtingi. Ir nieko nepadarysi. Jei vieni pinigų turi, kitiems ir negali likti. Pinigų yra tiek, kiek yra. Nei daugiau, nei mažiau. Čia kaip su obuoliu. Vienas sugraužia vaisių, kitam lieka graužtukas, trečia...

    2
  • Kai ima žydėti agrastai
    Kai ima žydėti agrastai

    Sostinės gudruoliai vėl visiems priminė, kad yra dvi Lietuvos: viena – Vilniuje, kita – visur kitur. Susirinko chebrytė ir suimprovizavo – geriau jau daugiau skiepyti saviškių, vis arčiau kūno, o anie, tie kiti, palauks geresni...

    8
  • Ką deginsime ant laužo?
    Ką deginsime ant laužo?

    Kauniečių namuose atvės – šiandien mieste baigiamas šildymo sezonas. Tik va oras nesušyla. Ar nebūsime per Užgavėnes prastai varę žiemą iš kiemo? Šiąnakt turime progą atsigriebti. Iš balandžio 30-osio...

    4
  • Komunikacijos šerdis
    Komunikacijos šerdis

    Kadaise buvo I.Ilfas ir J.Petrovas – garsūs ir talentingi tragiško likimo sovietų Rusijos satyrikai. Dabar jau nebe sovietinėje Rusijoje atsirado A.Petrovas ir R.Boširovas. Su anais dviem šituos sieja tik vienos pavardės pana&sca...

    1
  • Gyventi dabar. Su „korone“.
    Gyventi dabar. Su „korone“.

    Jau daugiau kaip metus murkdomės koronės purvyne. O gal klimpstame gilyn? ...

  • Vėl pavasaris, vėl komunalininkai jį vejasi?
    Vėl pavasaris, vėl komunalininkai jį vejasi?

    Kaip pirmasis sniegas, taip ir pirmoji pavasario saulė atneša problemų – tai ir nenuvalytos gatvės, nesutvarkytos žaliosios erdvės, naujas skambučių ir skundų pliūpsnis savivaldybėje. Kodėl miestas metų metais negali sutvarkyti savo va...

    1
  • Ir valdžiai sunku su matematika
    Ir valdžiai sunku su matematika

    Perkonstruota Lietuvos ekonomikos milijardinė DNR grandinė. Tai, kas buvo gerai praėjusios valdžiai, šiai – blogai, kas gerai šiai, buvusiai – prastai. Ir nieko čia keisto, kad naujoji Vyriausybė pakeitė. ...

  • Rytų fronte nieko naujo
    Rytų fronte nieko naujo

    Rusija liovėsi telkti pajėgas prie Ukrainos rytinės sienos. Paaiškinimų – daugybė, bet nė vienas jų nėra patenkinamas. ...

    4
Daugiau straipsnių