Jei į miestą atvažiuoja kokie, kad ir periferiniai, prezidentai, žinoma, reikia apsišluoti, bent jau tas gatves, kuriomis jie bus transportuojami. Kad visose kitose vietose, panaikinus kiemsargių etatus, šiukšlės dauginsis kaip triušiai – nesvarbu. Niekas prezidentų po Šilainių kiemus netąsys. Tai va, reikia apsišluoti, prisikviesti pilną rotušę vietinės grietinėlės pavyzdžių ir parodyti prezidentams tą, ko tie nematę. Ne, žinokit, ne užpakalį. Neatspėjot. Jei mūsų prezidentas nuvažiuotų į Čiukotką, jam parodytų kaip šamanas muša būgną. O jei kitą dieną tas mūsų prezidentas nuvažiuotų į Taitį, jam įdegusios panelės augalinės kilmės sijonėliais sušoktų hulą. Gi pas mus etatinis aukščiausios prabos kaunietiškumo etalonas yra ansamblis "Ainiai", kurio birbynių fone Kauno elitas ir susitikinėja su prezidentais. Pastarieji irgi ne pėsti, austrų prezidentas raute raunasi skrabalų pamušti. Juk jie ir jaučiasi atvažiavę į savotišką Čiukotką, kur miesto kultūra keltų ne mažesnę nuostabą nei eskimų simfoninis orkestras.

Šitame mieste net memorialinė lenta miestiškiausiam iš miestiškiausių menininkų – Jurgiui Mačiūnui – buvo atidengiama kankliuojant liaudies kanklininkėms. Tarsi tas būtų buvęs koks Pupų Dėdė. Tai ir dabar prisistatome kaip kokie Jungėnai ar Švenčionėliai. Kiek čia galima kviesti kvartetą "Collegium", o apie Giedrių Kuprevičių su jo "Kurzweil'iu" net pagalvoti baisu. Tiesa, tų prezidentų ačiū Dievui niekas nebesiūlo į miesto garbės piliečius. Užtenka ir Aleksandro Kwasniewskio, kadaise amžiams įrašyto į miesto istoriją. Gal tai įpareigoja? Jo turbūt ne, bet gal mus? Gal pasiųskim ansamblį "Ainiai" pagroti jo giminaičių vestuvėse? Kauno garbės pilietis A.Kwasniewskis ten iki valiai galėtų atsigroti skrabalais.

O Kaune, pasirodo, yra kur slėptis. Apie du šimtus slėptuvių, net personalinė merui. Slėptuvės yra įdomu, vieną jų matau ir pasilenkęs prie savo lango. Giliu sovietmečiu ji buvo savotiška kvartalo paslaptis. Kartais į ją atveždavo geležinių lovų. Karas bus, sakydavo močiutė, lovų atvežė. Bet karo nebuvo, o ilgainiui kažkur pranyko ir lovos. Neseniai slėptuvę kažkas nupirko. Gal vėl lovų atveš?

O šiaip tai juk toks potencialas, du šimtai slėptuvių! Pridėjus dar Kauno fortus, apskritai atrodom kaip Albanija, kur kas trečias namas yra bunkeris. Va kur reikia vedžioti prezidentus, visų pirma garbės pilietį. Po bunkerius. Jei jau taip traukia į kraštutinumus. Ministrė Rasa Juknevičienė (tai ką, jei Žalgirio mūšis vyktų dabar, ji jam ir vadovautų?) žada grąžinti miestui rusiškos karo technikos alyvomis sulaistytus plotus, kuriems jau nebeužtenka mūsų kariuomenės. Ir gerai, tegu ramiai jie sau plyti ir želia Sosnovskio barščiais. Įdomiausias ministrės interviu sakinys yra "Kauno ginti fortais nebeketiname". Iš karto pasijunti kažkoks trapus ir pažeidžiamas, nes tavęs R.Juknevičienė fortais jau nebegins.

O čia dar ateina žinia, kad yra kėslų uždaryti Karmėlavos oro uostą. Kai į Lietuvą ir taip iš niekur nebeįmanoma atskristi. Na, ne, čia turbūt kažkokie juokeliai juokiausi, negali valstybininkai taip sugalvoti. Kartais apskritai ima atrodyti, kad čia viską iš didelio neprivatizuoto bunkerio valdo ansamblis "Ainiai". Savo skrabalais.