Tik parašyk, kad žiema, kad balta, kad snaigės veidą bučiuoja, tai jos atsibučiuos ir ištirps, ir jau tam rašiniui išėjus gatvėse siautės lietuviška murgla, drėgmė smelksis per siūles, o vėjas pūs į rankoves. Tačiau ir tokiu oru reikia įžiebti eglutę, tai ir buvo padaryta. Blyksėjo neonai, skraidė cirko artistės, staipėsi "Trejos devynerios danguje" (ar kaip jos ten vadinasi), cirku kvepėjo, pasaka nelabai. Švenčių rengėjai Kaune užaugę ne su pasakom, o su "Na, palauk", tai iš kur jiems imti tos pasakos dvasios? Seniai vengiu eiti į panašias liaudies "gulianijas", nes visi dažniausiai ten tik stovi it kuolu tvoti, nustebinti "sceninio vyksmo", o visose pakampėse šlaistosi pacukai su bambaliais, pilnom burnom importinių jaustukų bei ištiktukų. Tokios tat ir šventės. Žinoma, pasitaiko nuo viso to apsaugotų salelių, gražių žmonių Kaune juk esama, tačiau "bendras fonas" būna šiaip sau.

O Kauno savivaldybė štai sugalvojo labai originalų kovos su ekonomine krize receptą. Kai visi ragina veržtis diržus ir didina mokesčius, ji sumanė pradėti importuoti suvalkiečius. Kas nežino pastarųjų taupumo? Jei dabar įsivežus kokius penkis šimtus suvalkiečių, savivaldybėje turbūt kiekviena sąvaržėlė būtų naudojama po tūkstantį kartų, kol surūdytų. O juk geru pavyzdžiu netruktų pasekti kitos biudžetinės įstaigos (pabandytų nepasekti...), taip, kad po metų jos visos jau būtų pajėgios pasistatyti penkiasdešimties aukštų dangoraižį "Šešupė" ir tenai susikraustyti su visom sąvaržėlėm. Tikrai gera pradžia.

O Senamiestyje toliau plinta tualetų karštligė. Štai ir Kauno pilies gynėjams (tfu tfu, kažkaip savaime pasirašė) atsibodo daryti į kibirą ir jie, pasitelkę vikšrinę techniką, dalį pilies atkando stacionariai tupyklai. Kuo negeri buvo kilnojamieji tualetai – nežinia. Tarsi pilyje būtų rengiamasi ilgai kryžiuočių apsiausčiai. Gal ir teisingai: pirma netoliese pastatė tualetą kryžiuočiams, dabar sau. Vis kažkokia plėtra.

Kažkas keičiasi, štai vietoj "Rambyno" kažkoks "Pop Star Bar". Gaila "Rambyno", bet senojo. O matydamas dar vieną vienadienį barą prisimenu Amsterdamo barus, kurių pagyvenę barmenai, panašu, toj pačioj vietoj alų pilstė ir kokiais 1978-aisiais. Kur pas mus taip?

Labai gražių planų turi Raudondvario pilis, jei visi išsipildytų – būtų puikiau nei puiku. Būdavo keista matyti nuolat tuščią šį nuostabų objektą, esantį tokioje patogioje vietoje. Perspektyviniai planai su renginių salėmis, amatų centru, viešbutuku ir teatro studija atrodo tiesiog kaip pasaka, kurios trūko prie eglutės. Jei kada nors ji išsipildys, eglutės įžiebti važiuosim ten.