Kapus puošia ne tik gyvos gėlės

Ilgas savaitgalis tampa puikia proga sutvarkyti ne tik artimųjų kapus, bet ir aplankyti giminaičius. „Klaipėda“ teiravosi klaipėdiečių, kaip jie puošia mirusiųjų kapus ir ar toli žada vykti.

Jelena Petrova, studentė (19 m.):

– Į Lėbartų ir Joniškės kapines važiavome lapkričio 1-ąją. Dažniausiai vykstame visa šeima. Per Vėlines kapines aplankome ir vakare, kai būna sutemę ir labai gražiai atrodo degančios žvakutės. Per Visų šventųjų dieną visada kapus puošiame tikromis gėlėmis, kurias perkame turguje. Gražiai, įdomiai atrodo ir dirbtinė veja ant kapų.

Reda Barkienė, vadybininkė (32 m.):

– Artimųjų kapus puošiame savo užaugintomis gėlėmis. Kartais ir dirbtinių padedame. Vyksime į Šilutę, Priekulę, Žemaičių Kalvariją. Visada važiuojame lapkričio 1-ąją. Bet kapus papuošiame anksčiau. Labai gerai, kad dabar gali pasisamdyti žmogų, kuris prižiūrėtų toli esančius artimųjų kapus. Vis dėlto juos kol kas sutvarko šalia gyvenantys giminaičiai. Šiais metais džiaugiamės ilgu savaitgaliu, per kurį spėjome aplankyti visus kapus ir dar pas giminaičius pasisvečiuoti. Dažniausiai gyviesiems atrandame laiko tik per mirusiųjų pagerbimo šventę.

Daiva Juknevičienė, picų kepėja (44 m.):

– Kapus tvarkėme jau prieš savaitę. Turime daug artimųjų kapų Šilutėje, Šventojoje, Mažeikiuose. Visus reikia suspėti apvažiuoti. Kiekvienais metais prieš Vėlines papuošiame amžino poilsio vietas. Nieko samdyti, kad tai padarytų už mus, nenorime, nes prižiūrėdami artimųjų kapus parodome jiems pagarbą. Į kapines važiuojame nuosavu automobiliu. Dabar net patogiau, kai žmonės gali skirtingu laiku važiuoti į kapines, o ne taip, kaip anksčiau, visi subėgdavo tik vakare po darbo. Tolimesniuose rajonuose mūsų giminaičių kapai padengti smulkia skalda, juos puošiame dirbtinėmis gėlėmis, nes tikros nuvysta, sušąla. Skalda puošti kapai atrodo tvarkingiau. Artimųjų kapus Šilutėje puošiame turguje pirktomis gėlėmis. Nereikia labai jau išpuošti kapų, bet jie turi būti tvarkingi.

Elena Raudienė, pensininkė:

– Mūsų giminėje labai gilios mirusiųjų pagerbimo tradicijos. Prižiūrime netgi prosenelių kapus su senoviniais metaliniais kryžiais. Vėlinėms ruošiamės iš anksto, lankome kapus Rietave. Visada atrandame laiko ten nuvažiuoti. Nepripažįstame dirbtinių gėlių, vejos. Geriau jau tada iš viso nieko nedėti. Tai negražu ir neskoninga. Dažniausiai, kai nužydi našlaitės ir vadinamieji gvazdikėliai, sodiname chrizantemų. Nuolat šiuos kapus prižiūri kaimynai, o mes jiems už tai neliekame skolingi. Bet pinigų iš mūsų neprašo už priežiūrą.

Andrius Gedminas, nekilnojamojo turto agentas (28 m.):

– Paskutinę spalio dieną važiavome į Kelmės, Telšių rajonus. Ten gyvena mūsų tėvai, giminaičiai ir yra artimųjų kapai. Lapkričio 1-ąją taip pat lankėme kapus. Kiekvienais metais atrandame laiko juos aplankyti. Automobilių spūsčių nebijojome, nes mažesniuose miestuose tų spūsčių nepasitaiko. Kapų tvarkymo pareiga tenka arčiau gyvenantiems giminaičiams. Nors ir mes ne tik per Vėlines aptvarkome artimųjų amžino poilsio vietas. Nemanau, kad reikia išleisti daug pinigų kapų priežiūrai. Tai – atgyvenęs dalykas. Svarbiausia, kad kapai būtų tvarkingi.

Albinas V., vairuotojas (55 m.):

– Kapus puošėme tik per Visų šventųjų dieną. Dabar po truputį mažėja pompastikos kapinių puošyboje. Aš manau, kad ateityje jos visai neliks. Nes ne gėlių gausa ir paminklo gražumas svarbiausia. Pritariu ir atsiradusiai kapų priežiūros paslaugai. Jeigu tik kaina priimtina. Dabar net ir toli gyvenančių giminaičių kapai neliks apžėlę.