Mokslininkai: dėl Fukušimos avarijos mutavo drugeliai

Trijose drugelių iš Japonijos Fukušimos atominės elektrinės apylinkių kartose aptikta genetinių mutacijų, antradienį paskelbė mokslininkai, kurių pranešimas pakurstė nuogąstavimus, kad spinduliuotė gali paveikti ir kitas rūšis.

Maždaug 12 proc. mėlynukų Pseudozizeeria maha, kuriuos lervos stadijos iškart po katastrofos paveikė radioaktyviosios dulkės, turėjo anomalijų, tarp kurių yra mažesni sparnai ir pažeistos akys, nurodo mokslininkai.

Tie drugeliai toliau buvo veisiami laboratorijoje toli už užterštos zonos ribų. Pasirodė, kad 18 proc. jų palikuonių turėjo panašių problemų, sakė Okinavoje Japonijos pietvakariuose įsikūrusio Riūkiū (Ryukyu) universiteto profesorius adjunktas Joji Otaki (Džiodžis Otakis).

Trečioje drugelių kartoje šis skaičius išaugo iki 34 proc., net jeigu vienas iš tėvų būdavo iš nepaveiktos populiacijos.

Mokslininkai Fukušimoje pernai rugsėjį - šeši mėnesiai po žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos elektrinės avarijos - surinko kitus 240 drugelių. Anomalijų turėjo net 52 proc. jų, sakė J.Otaki.

Tyrimo rezultatai skelbiami internetiniame mokslo žurnale „Scientific Reports“, kurį leidžia „Nature“ leidėjai.

J.Otaki vėliau atliko palyginamąjį bandymą Okinavoje - apšvitino sveikus drugelius nedidele spinduliuote. Ji sukėlė panašaus dažnumo anomalijas.

„Pasiekėme tvirtą išvadą, kad spinduliuotė, pasklidusi iš Fukušimos “Daiichi„ elektrinės pakenkė drugelių genams“, - sakė J.Otaki.

Žemės drebėjimo sukeltas cunamis 2011 metų kovą sugadino elektrinės aušinimo sistemas, todėl iš trijų jos reaktorių nutekėjo branduolinės medžiagos. Tai buvo pirmoji pasaulyje atominė katastrofa per 25 metus.

J.Otaki išvados pakurstys nuogąstavimus dėl ilgalaikių į aplinką patekusios spinduliuotės padarinių žmonėms, kurie ją patyrė dienomis ir savaitėmis po tos nelaimės. Radioaktyviosios dulkės užteršė didelį rajoną, teko evakuoti tūkstančius gyventojų.

Esama tvirtinimų, kad apšvitinimo pasekmės buvo stebimos virtinėje Hirošimos ir Nagasakio gyventojų, kurie baigiantis Antrajam pasauliniam karui išgyveno JAV numestų atominių bombų sprogimus, palikuonių kartų.

Tačiau J.Otaki perspėjo, kad dar per anksti daryti tokias išvadas, ir sakė, kad jo grupės rezultatų dėl Fukušimos drugelių negalima tiesiogiai perkelti kitoms rūšims, tarp jų - žmonėms.

Jis pridūrė, kad su kolegomis tęs tyrimus ir atliks panašius bandymus su kitais gyvūnais.

Universiteto „Nihon“ radiologinės saugos profesorius adjunktas Kunikazu Noguchi (Kunikadzus Nogučis) taip pat sakė, jog reikia daugiau duomenų norint nustatyti Fukušimos avarijos poveikį bendrai visiems gyvūnams.

„Tai tik vienas tyrimas, - sakė jis. - Mums reikia daugiau tyrimų, kad patikrintume visą poveikio gyvūnams paveikslą“.

Mokslininkai ir gydytojai iki šiol neigė, jog dėl Fukušimos avarijos gali pagausėti susirgimų vėžiu arba leukemija, nors šios ligos dažnai siejamos su apšvitinimu.

Tačiau jie taip pat pažymėjo, jog reikalingi ilgalaikiai medicinos tyrimai, ypač nerimaujant dėl skydliaukės vėžio tarp jaunų žmonių, mat ši problema pasirodė esanti ypač opi po Černobylio katastrofos.

„Esama kai kurių nežinomų veiksnių, susijusių su spinduliuotės genetiniu poveikiu, - sakė Fukušimos jėgainės apylinkių gyventojus tiriantis gydytojas Makoto Yamada (Makotas Jamada). - Dar negalime 100 proc. paneigti, kad padariniai nepasireikš ateityje.“

Nors su Fukušimos avarija tiesiogiai nesiejama nei vieno žmogaus mirtis, tačiau daugelis jėgainės apylinkes palikusių žmonių arba likusių pavojingoje zonoje, tarp jų darbuotojai, uždarinėjantys pažeistą elektrinę, nerimauja dėl ilgalaikio spinduliuotės poveikio.

Mokslininkai perspėjo, kad gali praeiti keli dešimtmečiai, kol dalis žmonių galės saugiai sugrįžti į savo namus.

„Net jeigu dabar nėra jokio poveikio, turėsime gyventi baimėje, - sakė dviejų vaikų motina Sachiko Sato (Sačiko Sato), laikinai evakuota iš Fukušimos. - Ir šis nerimas bus perduotas mano vaikams bei anūkams.“