Blogų vaikų atsikratoma ir jie pamirštami

Kai vienoje Kauno mokyklų paauglys padegė bendraklasei plaukus, pasigirdo kalbų, kad blogiukas turėtų atsidurti Socializacijos centre. Šios įstaigos vadovas mano, kad tai tik noras atsikratyti nepatogaus vaiko.

Valdininkai nusiplauna rankas?

"Savivaldybė, ugdymo įstaigos, globos namai savaip sprendžia šį klausimą: dažnai atsikrato nepatogių vaikų atsiųsdami juos mums ir nusiplauna rankas. Visi nori atsikratyti blogai besielgiančio vaiko. Nėra vaiko, nėra problemos", - atvirai dėstė Kauno apskrities socializacijos centro direktorius Adolfas Skališius.

Anot jo, savivaldybės pagalba ir rūpestis probleminiu vaiku tuo ir baigiasi, nes niekas vėliau nesidomi, kaip paauglys jaučiasi Socializacijos centre, ką jis išgyvena, kokių problemų kyla. "Čia visuomenės problema, o valdžia juk irgi visuomenės dalis", - savo įžvalgomis dalijosi Socializacijos centro vadovas.

Į socializacijos centrą patenka paaugliai, kuriems įstatymo numatyta tvarka skiriama vidutinė priežiūra. Ar tokia priežiūra reikalinga, sprendžia savivaldybės administracijos komisija, o galutinį sprendimą priima administracijos direktorius, gavęs teismo leidimą.

Įstaigos, kurioje paaugliai iš naujo mokosi bendrauti ir gyventi, vadovas neslepia nuolat susiduriantis su visuomenės ir valdžios atstovų nuomone, kad blogai besielgiantį paauglį turi kažkas perauklėti. "O ką jūs, mielieji, padarėte, kad tas vaikas elgtųsi kitaip?" - retoriškai klausia A.Skališius. Ir prisipažįsta dažniausiai sulaukiantis standartinio atsakymo: "O ką su juo gali padaryti?" Pedagogas abejoja, ar visada tinkamai norima padėti paaugliui, kuris bėga iš pamokų ar iš namų, trukdo mokyklos darbui ar jau yra teistas už įvairius nusikaltimus.

Ne už gerus darbus

Kauno apskrities vaikų socializacijos centre besimokantys ir gyvenantys paaugliai į miestą išeina tik lydimi centro darbuotojų. Rytinis kėlimasis, pamokos, įvairūs būreliai, kambarių tvarkymas, kojinių skalbimas, laisvalaikis ir miegas - tokia standartinė čia gyvenančių vaikinukų dienotvarkė.

Centre šiuo metu gyvena 21 paauglys. Dauguma - kauniečiai. Vos keli - iš kitų apskrities miestų.

"Ne visi nori paklusti. Ir televizorių galbūt iki išnaktų žiūrėtų, bet negali, nes to neleidžia vidaus tvarkos taisyklės", - pasakojo A.Skališius. Pasak jo, vieni protestuoja prieš centre esančią tvarką, kiti labai greitai supranta, kur pateko, ir daro viską, kad kuo greičiau iš čia išeitų.

Įstaigos vadovo teigimu, paaugliai mielai lanko keramikos, sporto, medžio dirbinių popamokinius užsiėmimus. Vieni lengviau, kiti sunkiau randa kalbą su čia dirbančiais pedagogais.

"Jie ateina pas mus visai nemokėdami bendrauti nei su bendraamžiais, nei su suaugusiaisiais, tik rėkia ir keikiasi. Mokomės iš naujo", - šyptelėjo direktorius. Jo teigimu, paaugliams neleidžiama pakelti tono, kažko reikalauti. Kaip alternatyva siūloma kalbėtis ir tartis tiesiog bendraujant.

"Skirtinga vaikų patirtis, skirtingi nusižengimai, todėl efektyviausia - dirbti individualiai su kiekvienu, nors neatsisakome ir darbo nedidelėse grupėse", - apie darbo specifiką užsiminė A.Skališius.

Matuoja vaikų skaičiumi

Daug metų pedagoginį darbą dirbantis A.Skališius apgailestauja, kad valdžios vyrai ir moterys nesupranta ir nenori suprasti, kaip dirbama su probleminio elgesio paaugliais. "Dalyvavau vieno Seimo komiteto posėdyje, kur ant manęs ir kitų tokių pat įstaigų kolegų Seimo nariai pradėjo priekaištauti, esą kaip mes drįstame eikvoti valstybės lėšas dirbdami vos su keliais vaikais", - apie karčią realybę pasakojo A.Skališius.

Jo manymu, blogiausia tai, kad tiek savivaldybės valdininkai, tiek įstatymus priimantys Seimo nariai dažnai nieko nežino ar net nenori žinoti apie tokių socializacijos centrų veiklą ir jų darbo specifiką. "Vien vaikų skaičiumi visko neišmatuosi", - pastebėjo patyręs pedagogas.

Jis ne kartą lankėsi panašiose įstaigose kitose šalyse ir su pavydu prisimena, kaip dirbama užsienyje. "Ten su penkiais paaugliais dirba keturi pedagogai. Mes apie tai galime tik pasvajoti", - prisipažino A.Skališius. Jis neslepia nuolat girdintis pasiūlymų, kad Socializacijos centre vienas pedagogas dirbtų mažiausiai su dvidešimčia sunkaus elgesio paauglių.

Kaip vienas nemenkų trūkumų siekiant vaiką grąžinti į normalų gyvenimą yra tas, kad socializacijos centras neturi lėšų ir galimybių dirbti su vaiko šeima, nors tai yra kone būtina. Anot A.Skališiaus, tik labai nedaug tėvų stengiasi padėti savo vaikui.

Socializacijos centro direktoriaus manymu, nepalanki ir įstatyminė bazė. Praktiškai su paaugliais dirbantys pedagogai pastebi ne vieną spragą socializacijos centrų veiklą reglamentuojančiame įstatyme ir sukurtoje sistemoje.

"Sistema veikia taip, kad, užuot padėję vaikui socializuotis ir sugrįžti į savo gyvenamąją vietą, trukdome tam vaikui. Net jeigu vaikas elgiasi gerai, mes jo negalime šventėms išleisti namo, nes to neleidžia  galiojanti tvarka", - trūkumus vardijo įstaigos vadovas.

Akmuo į tėvų daržą

Socializacijos centro direktorius neabejoja, kad jo vadovaujamoje įstaigoje pagyvenę paaugliai išeina pasikeitę. "Matome, kaip keičiasi vaikų bendravimo kultūra, elgesys. Išėjus iš čia vis tiek kažkas liks, o kai kuriems gal ir taps norma", - optimistiškai nusiteikęs A.Skališius.

Pedagogas pastebi, kad daug problemų kyla dėl perdėto vaiko teisių išskyrimo. Į Socializacijos centrą patenka paaugliai, kurie tik pažeidinėja kitų teises. "Vaikas turi žinoti ir teises, ir savo pareigas, ir įstatymų numatytą atsakomybę, jeigu jų nesilaikoma", - įsitikinęs A.Skališius.

A.Skališius pripažįsta, kad nė viena šeima negali išsižadėti tokių problemų, nes socializacijos centre gyvena vaikai tiek iš asocialių, tiek iš tvarkingų šeimų, tačiau šeima paauglio elgesiui turi daugiausia įtakos. "Ko norėti iš vaiko, kuris nuo mažens gyveno gatvėje? Paprastai juo susirūpinama tik tada, kai jo nusikaltimai tampa akivaizdūs", - teigė Socializacijos centro direktorius.

Pats du vaikus užauginęs A.Skališius sako niekaip negalįs suvokti, kaip į užsienį išvažiuojantys dirbti tėvai vaikus palieka vienus. "Tėvai nesupranta, kad vaiką palieka likimo valiai. Tik vienetai tokių neatsiduria gatvėje", - pastebėjo pedagogas. Jo nuomone, tėvai nelinkę prisiimti sau atsakomybės, o tikisi, kad jų vaikais turi pasirūpinti kažkas kitas: mokykla, valstybė ar dar kas nors.

Išeinant iš Socializacijos centro koridoriuje pro kampą galvą iškišo šelmiškai besišypsantis paauglys. "Laba diena!" - garsiai riktelėjo čia gyvenantis vaikinukas.

Kam skirtas Socializacijos centras?

Socializacijos centre gyvena ir mokosi paaugliai nuo 14 iki 18 metų. Atskirais atvejais gali būti apgyvendinti ir jaunesni vaikai, kuriems reikalinga vidutinė priežiūra.

Kauno apskrities socializacijos centras gali priimti iki 30 probleminio elgesio paauglių.
Centre vaikai praleidžia nuo trijų mėnesių iki trejų metų.

Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Socializacijos centras bus pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai. Mergaičių socializacijos centras veikia buvusioje Kauno apskrities pagrindinėje mokykloje "Saulutė".