Pagalbos šauksmai: neužsiveda, bijau važiuot, užsidegė lemputė, užgeso

Pavasarį vairuotojai dažnai pagalbos kreipiasi užklimpus ar prakiurus padangoms. Pagalbos kelyje dažniau prireikia automobiliui sugedus, nei patekus į avariją. Kartais automobilių savininkai pagalbos prašo ir dėl neapsižiūrėjimo – pasibaigus degalams arba palikus raktus automobilio viduje bei užtrenkus dureles.

„Atšilus orams padaugėjo įvykių dėl prakiurusių padangų, kadangi po žiemos keliuose atsiveria daug duobių. Dėl įvykių automobiliui patekus į duobę BTA šiemet jau numato atlyginti nuostolius 29 klientams ir išmokėti 47,5 tūkst. Lt. Taip pat galima pastebėti ir suaktyvėjimą prašant ištraukti užklimpusį automobilį ant vejos. Žmonės, neradę vietos kiemuose, automobilius stato ant pievų ar kitose vietose, kurios nėra skirtos parkavimui, todėl atšilus ir suminkštėjus žemei, automobiliai klimpsta”, - teigia bendrovės vadovaujantysis KASKO ir ECA draudimo specialistas Gediminas Radavičius.

Esą klientai vis dažniau naudoja techninę pagalbą. Pernai transportuota ketvirtadaliu daugiau automobilių nei 2011 m. Vairuotojai taip pat po truputi supranta, kad techninė pagalba – tai ne tik autovežio paslaugos, bet ir daug kitų paslaugų – taksi, pakaitinis automobilis, viešbutis.

Dažniausiai fiksuojami techninės pagalbos kreipiniai: „neužsiveda, ir užgeso“, rečiau besikreipiantiems būna pasibaigęs kuras, „užsitrenkė durelės, o raktai viduje“. Kiti pasitaikantys atvejai: „užšalo degalų bakas“, „dingo šviesos“, „įsipylė dyzelinio variklio į benzininį automobilį“, „dingo stabdžiai“, „nuleido abi padangas“.

Pasak draudikų, galima pastebėti, kad vyrai, kreipdamiesi techninės pagalbos yra gerokai konkretesni, jie žino, kas jau yra sugedę ar bent jau įtaria gedimo tipą. Tuo tarpu moterys dažniausiai nutikusių bėdų neįvardija, bet pamini, kodėl įtaria sistemos sutrikimą: „užsidegė lemputė“, „bijau važiuoti“.

Moterys kiek daugiau linkusios kviestis pagalbą dėl dalykų, kuriuos galbūt būtų galima sutvarkyti per kelias minutes padedant aplinkiniams. Tuo tarpu vyrai kreipiasi tik tuomet, kai tikrai nebegalima važiuoti ir reikia pagalbos.

Specialisto teigimu, daugiausiai gesti linkę naujesni vokiški automobiliai. Pagal gedimus matyti, kad  jų, ypač dyzelinių, yra trapios elektronikos bei kuro įpurškimo sistemos, turbinos. Dažnai genda ir šių automobilių automatinės dėžės  - staiga dingsta bėgiai ir automobilio toliau eksploatuoti nebegalima. Kaip rodo statistika, senesniems automobiliams būdingi paprastesni gedimai, dažniausiai fiksuojamas nuleistas ratas ar tiesiog šie automobiliai neužsikuria dėl šalčio, nes prastai veikia automobilio akumuliatorius.

BTA duomenimis, daugiausiai techninės pagalbos kreipinių fiksuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone. Kita vertus, 40 proc. klientų, kurie kreipėsi į BTA dėl žalų, patirtų dėl duobių keliuose, įvykį patyrė Kaune.