Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį iš valstybės biudžeto finansuojamos įstaigos priemokoms ir vienkartinėms išmokoms išleido apie 30 mln. litų, pusę šios sumos sudaro universitetų išlaidos, rodo Seimo Audito komiteto surinkta medžiaga.

"Prisimenant gana kategorišką premjero ir visos Vyriausybės poziciją, kad nė viena ministerija, nė viena joms pavaldi įstaiga 2010 metais, kai yra sunkmetis, neturėtų išsimokėti vienkartinių išmokų, šios sumos atrodo keistai", - žurnalistams sakė Audito komiteto narys Andrius Mazuronis.

Komitetas trečiadienį aiškinosi, kodėl universitetai pernai milijonus išleido priemokoms ir vienkartinėms išmokoms.

Audito komiteto surinkta medžiaga rodo, kad daugiausiai - 13,7 mln. litų - per visus praėjusius metus priemokų ir vienkartinių išmokų priskaičiavo Vilniaus universitetas. Kauno technologijos universitetas tam tikslui skyrė 8 mln. litų, Vilniaus Gedimino technikos universitetas - 4,8 mln. litų, Sveikatos mokslų universitetas - 4,4 mln. litų, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas - 2,2 mln. litų, Šiaulių universitetas - 2,1 mln. litų, Vilniaus pedagoginis universitetas - 2,1 mln. litų, Klaipėdos universitetas - 1,85 mln. litų, Mykolo Romerio universitetas - 1 mln. litų.

"Sumos gana įspūdingos. Universitetai aiškina, kad dėstytojų algos mažos, dėl vykdomos aukštojo mokslo reformos darbo krūvis dėstytojams ir personalui buvo didelis, todėl jie privalėjo skirti vienkartines ir kitas išmokas. Tačiau vieni universitetai panaudoja labai didelis sumas, kiti - mažas arba jų išvis nepanaudoja", - sakė parlamentaras.

Jo teigimu, "neproporcingas lėšų pasiskirstymas tarp skirtingų universitetų kelia pagrįstus įtarimus dėl efektyvaus ir būtino tų lėšų panaudojimo".

"Vienkartinės išmokos valstybės tarnyboje šiek tiek išsigimė ir savo pirminės funkcijos kaip vienkartinis žmogaus paskatinimas už specifinius dalykus, nebūdingų funkcijų vykdymą, nebeatlieka. Iš tiesų jie tapo sistema, kiekvieno mėnesio ar ketvirčio priedu prie algos", - sakė A.Mazuronis.

Įstatymai reglamentuoja, kad priemokos mokomas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, statutiniams valstybės tarnautojams - už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.

Vienkartinės išmokos gali būti skiriamos už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, o dirbantiesiems pagal darbo sutartį - už labai gerą darbą, atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis, švenčių progomis, darbuotojų gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis, išeinant į pensiją.

"Viena vertus, lyg ir aiškūs kriterijai, kita vertus, jie remiasi "myliu-nemyliu" principu", - sakė A.Mazuronis.

Parlamentaro teigimu, Audito komitetas jau anksčiau į tai buvo atkreipęs Vyriausybės dėmesį, ši žadėjo parengti įstatymo pataisas, tačiau jos kol kas Seimo nepasiekė.

A.Mazuronis teigė, kad aiškindami, kokiu pagrindu universitetų atstovai mokėjo vienkartines išmokas, aukštųjų mokyklų atstovai pabrėždavo, kad viskas padaryta pagal teisės aktus ir nuolat apeliuodavo į savo autonomiją.