Žvalgyba: Rusija nesikišo į Lietuvos prezidento rinkimus

Tai rašoma antradienį paskelbtoje tradicinėje Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos ataskaitoje.

„Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 metais vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – teigiama dokumente.

Tam tikra išimtis yra tik savivaldybių tarybų rinkimai, per juos Rusija siekė, kad jai lojalūs politikai išlaikytų savo pozicijas savivaldybėse.

Anot ataskaitos, rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.

Žvalgybos teigimu, „tam tikra išimtis yra tik savivaldybių tarybų rinkimai, per juos Rusija siekė, kad jai lojalūs politikai išlaikytų savo pozicijas savivaldybėse“.

VSD direktorius Darius Jauniškis antradienį per spaudos konferenciją neatmetė, kad gali būti bandoma kištis į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Negalime atmesti, kad negali būti bandymų kištis į Seimo rinkimus“, – teigė jis.

Kita vertus, D. Jauniškis pripažino, kad kol kas tokių apraiškų žvalgyba nemato.

Pernai Lietuvoje vyko prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimai.

Lietuvos žvalgybos teigimu, sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus.

Anot ataskaitos, Rusija siekia plėsti savo įtaką Vakaruose pasinaudodama parlamentinės diplomatijos instrumentais, o svarbiausi Maskvos tikslai – įteisinti agresijos prieš Ukrainą rezultatus ir skatinti Vakarų šalių nesutarimus dėl sankcijų Rusijai politikos.

Nemokamos vizos į Rusiją didina riziką saugumui

Žvalgybos tarnybos antradienį perspėjo, kad nemokamų elektroninių vizų į Rusiją sistema didina rizikas Lietuvos saugumui, nes sudaro palankias sąlygas Maskvai verbuoti šnipus.

Pernai Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Karaliaučiaus sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir karinė žvalgyba kasmetinėje ataskaitoje nurodė, kad šis sprendimas ne tik suteikia papildomų galimybių Lietuvos gyventojams keliauti po Rusiją, bet ir kelia riziką nacionaliniam saugumui.

VSD direktorius Darius Jauniškis antradienį per spaudos konferenciją Seime pristatydamas šį dokumentą tvirtino, kad Lietuvos žvalgyba jau fiksavo bandymus verbuoti Lietuvos piliečius pasinaudojus minėta galimybe.

„Taip, mes fiksuojame bandymus, ir tai yra nevienetiniai atvejai. Dėl to ir sakome, kad tai yra didelė rizika, tokia pasala įdėta pačios Rusijos, su labai aiškiais ketinimais“, – teigė jis.

VSD vadovas atsisakė nurodyti, kiek tokių bandymų fiksuota, tik sakė, jog tai nėra „tragiški skaičiai“.

Dėmesys Lietuvos rusams

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti Lietuvoje gyvenančiais Rusijos tėvynainiais.

Ataskaitoje paskelbta ir vieno aktyviai šioje veikiančio Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūno tapatybė.

Anot žvalgybos, FSB pareigūnas Piotras Čaginas, vykdydamas žvalgybą prieš Lietuvą, naudojasi neegzistuojančios Karaliaučiaus  srities visuomeninės organizacijos „Pergalės fondas“ priedanga ir fiktyvia jai atstovaujančio lietuvių kilmės visuomenininko Petro Taraškevičiaus tapatybe.

Pasak žvalgybos tarnybų, veikdamas iš Karaliaučiaus srities, P. Čaginas aktyviai mezgė kontaktus su Rusijos tėvynainių organizacijų Lietuvoje atstovais, per juos įvairiuose Lietuvos miestuose organizavo ir finansavo teigiamą Sovietų Sąjungos ir Rusijos įtakos Lietuvai įvaizdį formuojančius renginius.

Ataskaitoje skelbiama ir šio asmens nuotrauka.

Dokumente teigiama, kad FSB per Lietuvos piliečius pernai skyrė lėšų šešiems Rusijos ideologinę politiką atitinkantiems su Antruoju pasauliniu karu susijusiems renginiams Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Kaip ir ankstesniais metais, ataskaitoje nurodoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika.

Šioje ataskaitoje taip pat paviešinta nuotrauka iš pernai lapkritį įvykusių dėl šnipinėjimo nuteistų asmenų mainų Kuršių nerijoje.