„Birutė Vėsaitė ir panašūs politikai nuolatos klausinėja LRT – kiek gi kainavo laisvo žodžio protestai. Tačiau ironiška, kad gyvus protestus prie Seimo organizavo ne LRT, o žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja. Protesto išlaidas padengė Žurnalistų profesionalų asociacija. Susivedėme visus finansinius rezultatus, gavome visas sąskaitas. Taigi trijų dienų gruodžio 16–18 d. protestai prie Seimo išvis kainavo šiek tiek daugiau nei 12 tūkst. eurų“, – rašoma asociacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Iš jų beveik 8 tūkst. renginio techninė dalis: scena, garsas, šviesa, scenos apsauga, greitoji pagalba ekstra atvejams, apie tūkstantis – techniniai dalykai, reikalingi transliacijai, kuria dalinomės su visomis norinčiomis žiniasklaidos priemonėmis, dar beveik 2 tūkstančiai nuoma bestuburių oro žmogeliukų parko, kuris penkias dienas lingavo Prezidentūros prieigose. Ir kitos smulkios išlaidos. Kaip dideliam trijų dienų renginiui kaina labai maža, nes daugelis padėjo savanorišku darbu ir prisidėjo įvairiausiais būdais“, – akcentuojama įraše.
Kaip skelbta, gruodžio pabaigoje parlamentarė Birutė Vėsaitė raštu kreipėsi į LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę bei tarybos pirmininką Mindaugą Jurkyną, prašydama pateikti informaciją apie protesto „Šalin rankas!“ organizavimo kaštus.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Naujausi komentarai