Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui plėsti socialinių paslaugų prieinamumą

Socialinių paslaugų įstatymo pokyčiams dar turės pritarti ir Seimas.

Siūlomais pakeitimais ministerija siekia užtikrinti, jog žmonės su negalia ir jų artimieji, kiti pažeidžiami asmenys greičiau gautų socialines paslaugas, už jas mokėtų mažiau, o dalis socialinių paslaugų krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms būtų teikiamos nemokamai.

Taip pat norima plėsti socialinių paslaugų teikėjų ratą prižiūrintiems artimuosius su negalia, įteisinti nuolatinį globotoją likusiems be tėvų globos vaikams.

„Bus plečiamas laikino atokvėpio paslaugos prieinamumas – artimuosius slaugantys žmonės galės pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas. Be to, socialines paslaugas galės teikti ne tik įstaigos, bet ir fiziniai asmenys, kurie paslaugas galės teikti legaliai su verslo liudijimu ar per individualią veiklą“, – pranešime sakė ministrė Monika Navickienė.

Pasak jos, ir toliau vienu pagrindinių tikslų išlieka, kad vaikai būtų globojami šeimos aplinkoje, o ne įstaigose, todėl bus įteisinamas nuolatinis globotojas likusiems be tėvų globos vaikams.

Tikiuosi, kad pokyčiai reikšmingai pagerins pažeidžiamų gyventojų kasdienio gyvenimo kokybę.

„Tikiuosi, kad pokyčiai reikšmingai pagerins pažeidžiamų gyventojų kasdienio gyvenimo kokybę“, – pridūrė ji.

Žmonėms, prižiūrintiems artimuosius su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis, priėmus įstatymo pakeitimus, laikino atokvėpio paslauga kainuos pigiau nei iki šiol, t. y. 30 proc. slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui.

Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.

Laikino atokvėpio paslauga gali pasinaudoti vaikų su negalia iki 18 metų tėvai, globėjai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Šia paslauga taip pat gali naudotis suaugusio žmogaus su negalia ar senyvo amžiaus žmogaus artimieji, kurie gyvena kartu ir globoja žmogų, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Anot SADM, įsigaliojus Socialinių paslaugų įstatymo pataisoms, krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms nemokamai bus teikiama psichosocialinė ir intensyvi krizių įveikimo pagalba, asmenims su negalia nemokamai bus siūloma socialinių dirbtuvių paslauga.

Be to, suaugęs žmogus ar vaikas, turintis negalią ir gaunantis slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ar priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, už socialinę priežiūrą ir dienos socialinę globą mokės iki 30 proc. tik nuo slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, o ne nuo visų savo pajamų, kaip yra dabar.

Nustatant mokėjimą už ilgalaikę globą, yra vertinamas ir žmogaus turtas, viršijantis normatyvą.

Vyriausybė pritarė siūlymui šį normatyvą didinti nuo dabar galiojančių 12 iki 50 kv. metrų būsto naudingojo ploto. Tai reiškia, kad mažiau vienišų žmonių, turinčių nekilnojamojo turto, mokės už ilgalaikę globą.

2023 metų duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 533 tūkst. vaikų. Beveik 7 tūkst. iš jų – globojami.

Ministerija tvirtina, kad siekiant užtikrinti be tėvų globos likusių vaikų interesus, bus sudarytos sąlygos jiems augti šeimos aplinkoje pas nuolatinį globotoją, taip mažinant globotojų kaitą bei išvengiant patekimo į globos namus.

Taip pat bus praplėstas galimų pagalbos pinigų gavėjų ratas – pagalbos pinigus galės gauti šeimynos ir nuolatiniai globotojai.

Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui, kad socialines paslaugas galėtų teikti ne tik juridiniai (socialinės įstaigos), bet ir fiziniai asmenys.

SADM teigimu, nustačius, kad socialines paslaugas gali teikti ir fiziniai asmenys, išsiplėstų socialinių paslaugų teikėjų ratas, didėtų socialinių paslaugų prieinamumas, socialinių paslaugų gavėjų galimybės rinktis socialinių paslaugų teikėją.

Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams iš savivaldybių biudžetų papildomai reikės apie 6,7 mln. eurų 2024 metais, apie 8,7 mln. 2025 metais, iš valstybės biudžeto – apie 8,6 mln. eurų 2024 metais, apie 18,4 mln. eurų 2025 metais, iš „Sodros“ biudžeto lėšų – atitinkamai apie 32 tūkst. eurų ir apie 55 tūkst. eurų.