Švietimo ir mokslo ministras atsisakė ketinimo apibrėžti vienerių metų galiojimo terminą jo įteisintoms lengvatoms tautinių mažumų abiturientams per lietuvių kalbos egzaminą, teigia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

„Švietimo ir mokslo ministerija turėjo pasiūlymų, kad tik metams galiotų tokios lengvatos, bet buvo išbrauktas šitas sakinys, kad metams, ir šitos lengvatos galios, kol bus išlygintas pamokų skaičius“, - tvirtino LLRA vadovas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai skaičiuoja, kad dabartiniai tautinių mažumų mokyklų abiturientai, palyginti su lietuviškų mokyklų abiturientais, per visą mokymosi laiką turėjo 732 valandomis mažiau lietuvių kalbos pamokų. Lenkų politikų skaičiavimu, norint išlyginti šį skirtumą, moksleiviai turėtų papildomai mokytis bent 3,5 metų, septynias valandas per savaitę.

LLRA vadovas sakė sveikinantis švietimo ministro Dainiaus Pavalkio sprendimą pasirašyti įsakymą dėl lengvatų tautinių mažumų abiturientams, tačiau teigė neatsisakantis siekių grįžti prie senosios tvarkos.

„Šitas įsakymas pasirašytas, nes tautinių mažumų mokyklų moksleiviai neturėjo galimybių tinkamai pasiruošt, kadangi net pamokų skaičius skiriasi, apie septynis šimtus daugiau turėjo lietuviškų mokyklų abiturientai. Yra priimtas toks sprendimas (dėl palengvinimo - red.), ir gerai, nes būtų ir teismui galima skųsti tokią tvarką, kai moksleiviai turėjo 700 mažiau pamokų, ir laiko tokį patį egzaminą“, - sakė V.Tomaševskis.

Tuo pačiu LLRA vadovas sako, jog partija neatsisako siekių grįžti prie senosios Švietimo įstatymo redakcijos, iki valstybinės lietuvių kalbos egzamino reikalavimo suvienodinimų.

„Dėl švietimo pseudoreformų, kurias darė buvusi valdžia, mes savo programoj pasisakėm kategoriškai “prieš„. Aš manau, kad reikia grįžt prie senos redakcijos įstatymo, nes sena redakcija pakankamai gerai veikė, ir nebuvo priežasčių jo keist. Mūsų siekis yra visiškas grįžimo prie senos redakcijos“, - sakė V.Tomaševskis.

Jis priminė, jog LLRA yra įregistravusi pataisas dėl tautinių mažumų švietimo, ir joms po pateikimo praėjusios kadencijos Seime buvo pritarta.

Seimas praėjusiais metais po pateikimo yra pritaręs, kad iš Švietimo įstatymo būtų eliminuojama nuostata, jog „mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo“. Vietoje to buvo siūloma įrašyti, kad lietuvių kalbos mokėjimas būtų vertinamas „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas“.

Švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis trečiadienį pasirašė įsakymą, įteisinantį lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Ministras tikina, jog po metų bus grįžta prie šio klausimo ir egzamino tvarka galbūt bus griežtinama. Ministras anksčiau ne kartą yra minėjęs, jog lengvatos numatomos laikinai - vieneriems metams, tačiau ministro pasirašytame įsakyme konkretus vienerių metų laikotarpis nenurodomas.

Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos - mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams, tačiau nuo šių metų pagal Švietimo įstatymą egzaminai turėjo būti suvienodinami.

Reikalaujant valdančiosios koalicijos partnerei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, egzamino užduotis tautinių mažumų mokyklų moksleiviams palengvinta - tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis.

Dalis politikų, aukštųjų mokyklų atstovų tikina, kad padarytos nuolaidos tautinių mažumų atstovams yra reikšmingos ir jau negalima teigti, kad lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų atstovai laiko vienodą egzaminą.

2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė daugiausiai Lietuvos lenkų pasipiktinimą.