VSAT vadas: Baltarusijos pasienyje ketinama tiesti ir koncertiną, ir statyti tvorą

„Toks fizinis barjeras būtų iš dviejų pagrindinių elementų. Pirmoji apsaugos linija būtų „Concertina“, kuri būtų montuojama ant sienos linijos, šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora“, – ketvirtadienį po pasitarimo Vyriausybėje žurnalistams sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Vadinamosios koncertinos buvimas pirmiausia apsunkintų prieigą prie apsauginės tvoros, kad ji būtų apeita, pažeista ar sunaikinta“, – teigė jis.

Pjaunamos vielos „Concertinos“ užtvaras pasienyje su Baltarusija jau pradėtas statyti, o metalinės tvoros statyba dar planuojama.

Pasak R. Liubajevo, toks fizinio užtvaro modelis pasirinktas įvertinus sienos specifiką, šalies geografinę padėtį.

Toks fizinis barjeras būtų iš dviejų pagrindinių elementų. Pirmoji apsaugos linija būtų „Concertina“, kuri būtų montuojama ant sienos linijos, šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora.

VSAT vadas informavo, kad 508 metrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.

Nutarta betoninio pamato visai tvorai nelieti – įbetonuojami bus tik vielą laikantys stulpeliai, dalis tvoros bus įkasama į žemę.

Be to, žadama diegti ir kitus apsaugos elementus.

„Kai kurie jų jau ir šiuo metu egzistuoja, pavyzdžiui, pėdsakų kontrolės juosta, taip pat bus stebėjimo kameros, optoelektroniniai kabeliai ir vadinamasis patrulinis kelias, kuris naudojamas sienos stebėjimui ir kontrolei“, – sakė R. Liubajevas.

Jo teigimu, daugiau kaip pusantro šimto kilometrų pasienyje tvora nebus įrengiama dėl landšafto ypatybių.

VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.

Jei būtų laikomasi dabar galiojančios viešųjų pirkimų tvarkos, tvoros statyba užtruktų apie dvejus metus, todėl kitą savaitę planuojama per neeilinę Seimo sesiją priimti specialų įstatymas, paskelbiant šį projektą ypatingos svarbos ir numatant tam tikras išlygas dėl jo įgyvendinimo.

Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad tvoros statyba greičiausiai rūpinsis energetikos sektoriaus valstybės įmonė.

„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, pasakysime vėliau, bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė, kuri praktiškiausiai jau galėtų užsiimti to projekto vadyba“, – tvirtino ji.

Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.